„Lietuvos bankas svariai prisidėjo prie finansinių inovacijų skatinimo – šalyje išaugo fintech ekosistema, sulaukėme tarptautinio pripažinimo. (...) Turime įveikti netolygumus ir iššūkius, kylančius dėl skirtingo reguliavimo ir požiūrio į inovacijas. Europa gali lyderiauti kuriant ir pritaikant fintech sprendimus, jei rasime toli į ateitį žvelgiantį ir vieningą požiūrį bendrijos lygmeniu“, – pranešime žiniasklaidai sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Skaitmeninės finansinės paslaugos užima vis svarbesnį vaidmenį ES darbotvarkėje. Šiais metais EK numato paskelbti naują šio sektoriaus plėtros strategiją. Lietuvos bankas, remdamasis nacionaliniu lygiu sukaupta patirtimi siūlo esmines ES lygmens kryptis skatinant finansų inovacijas.
Skirtingos bendrijos šalys dažnai skirtingai vertina finansų inovacijas ir reguliavimo, ir priežiūros aspektais. Lietuvos banko nuomone, šiuo klausimu reikėtų sprendimų, kurie mažintų požiūrio netolygumus. Impulsą pokyčiams galėtų suteikti sprendimai visos ES lygmeniu, pavyzdžiui, pereiti nuo direktyvų, kurios numato tam tikrą perkėlimo į nacionalinę teisę lankstumą, prie reglamentų, kurie privalomi visa apimtimi.
Viena iš sričių, kuriose, Lietuvos banko vertinimu, ypač svarbu sutarti dėl vienodo požiūrio, yra pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, visų pirma – kliento pažinimo procesas ir tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu.
Lietuvos banko teigimu, dažnai finansų inovacijos atsiranda ir auga sparčiau, nei jas spėjama reguliuoti, todėl svarbu rasti sprendimą, kuris nestabdytų technologinės pažangos ir būtų proporcingas susijusioms rizikoms. Dėl to svarbu visos ES lygmeniu užtikrinti technologijų atžvilgiu neutralų požiūrį – nesvarbu, kokia technologija naudojama kuriant produktą, jeigu jis turės finansinės priemonės požymių, bus taikomas atitinkamas reguliavimas ir priežiūra.
Tai ypač aktualu kalbant apie virtualųjį turtą. Lietuvos banko nuomone, reikia aiškaus jo apibrėžimo ES lygmeniu. Skaitmeniniai vertybiniai popieriai arba finansinės priemonės turėtų būti reguliuojami ir traktuojami vienodai – tai stiprintų bendrąją ES rinką, o kartu tokia „masto ekonomija“ sudarytų prielaidas palankesniam mažų ir vidutinių įmonių finansavimui pasitelkiant inovatyvius finansavimo būdus, pavyzdžiui, per viešą akcijų siūlymą (angl. Initial Public Offering, IPO) arba vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymą (angl. Security Token Offering, STO).
Siekiant efektyvesnio reguliavimo, glaudesnio priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir mažesnės administracinės naštos finansų rinkos dalyviams, Lietuvos bankas siūlo ES lygmeniu suvienodinti ir skaitmenizuoti priežiūros tikslu teikiamų duomenų standartus, tam naudojant ir išmaniojo reguliavimo technologijas .
Lietuvos bankas taip pat laikosi nuomonės, kad būtinas bendras sutarimas dėl bandomosios finansinių inovacijų aplinkos (angl. regulatory sandbox) sampratos ir dėl bandomų naujovių vertinimo taisyklių, reikia skatinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus ir kitų sričių priežiūros institucijų.
Diskusijoje, kaip Europos ekonominėje bendrijoje skatinti momentinių mokėjimų plėtrą, Lietuvos bankas palaiko siūlymą sudaryti vienodas sąlygas jungtis prie mokėjimų infrastruktūros ir bankinio, ir ne bankinio sektoriaus dalyviams (elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms), o visuotiniam momentinių mokėjimų pasiekiamumui užtikrinti palaipsniui siekti, kad jie taptų privaloma paslauga.
