„Matome, kad sparčiai augo visa vartojimo kredito rinka – aktyviai skolino ir kredito įstaigos, ir kiti vartojimo kredito davėjai“, – pranešime sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Bankai ir kredito unijos suteikė 408 mln. eurų naujų vartojimo paskolų – 63 proc. daugiau nei prieš metus, ne kredito įstaigos, įskaitant tarpusavio skolinimo platformas – 307 mln. eurų – 38 proc. daugiau.
Apie 30 proc. visų paskolų sudarė prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai – jų vertė siekė 129 mln. eurų (36,9 proc. daugiau).
Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, įtakos vartojimo paskolų rekordui turi du pagrindiniai aspektai.
„Pagrindinis aspektas, tikėtina, yra susijęs su infliacijos rekordais. Dalis vartotojų nori palaikyti stabiliai aukštą vartojimo lygį nepaisant kylančių kainų, tačiau dėl infliacijos nebeįperka prekių ir paslaugų – todėl atitinkamai papildomai skolinasi rinkoje. Tokiu būdu dalis vartotojų tarsi susibalansuoja savo finansus, t.y. pinigų nuvertėjimą ir perkamosios galios kritimą dėl infliacijos kompensuoja vartojimo paskolomis. Antra priežastis gali būti susijusi su šiuo metu stipria darbo rinka – pavyzdžiui, pirmąjį 2022 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis privačiame sektoriuje Lietuvoje išaugo 15,7 proc. Toks atlyginimų augimas leidžia daliai vartotojų skolintis vartojimui, kadangi gali aptarnauti vartojimo paskolą kylančių atlyginimų dėka“, – sako A.Izgorodinas.
Paskolų palyginimo platformos „Lenders“ vadovas Eitautas Bartuškevičius mano, kad vartojimo paskolų rekordui įtakos turi ir finansų įstaigų skolinimo politika. „Vienas iš vidinių rodiklių, kurį nuolat stebime, yra vadinamasis patvirtinimo rodiklis – jis parodo kokiai daliai „Lenders“ platformoje pateiktų paraiškų dėl vartojimo paskolos finansuotojai pateikia pasiūlymą.
Paprastai kalbant, šis rodiklis atspindi kreditorių norą arba, priešingai, nenorą išduoti vartojimo paskolas. Mūsų vidiniai duomenys rodo, kad jau nuo šių metų liepos mėnesio komerciniai bankai pradėjo skolinti atsargiau – jie griežčiau vertina potencialių klientų galimybės grąžinti paskolas ir pateikia pasiūlymus mažesniam jų kiekiui.
Tačiau iš kitos pusės, alternatyvūs kreditoriai, siūlantys vartojimo paskolas, jau nuo birželio patvirtina vis daugiau paraiškų ir pateikia klientams paskolos pasiūlymus.
Vertindami patvirtinimo rodiklį skirtingo dydžio paskolų segmentuose, stebime, kad mažesnių, iki 2 tūkst. EUR – vartojimo paskolų segmente jis pasiekė šių metų aukštumas: rugpjūtį finansuotojai pasiūlymus pateikė daugiau nei pusei platformoje užpildytų paraiškų dėl vartojimo paskolos. Stambesnių vartojimo paskolų segmente patvirtinimo rodiklis nežymiai sumažėjo.
Apibendrinant, šie duomenys rodo, kad dalis bankų jau laikosi konservatyvesnės politikos ir pradeda griežtinti atranką. Tačiau kiti kreditoriai aktyviai teikia paskolas“ , – teigia E.Bartuškevičius.
„Lenders“ vadovo nuomone, galima prognozuoti, kad artimiausiu metu Lietuvos vartojimo paskolų rinkos aktyvumas liks aukštas.
„Vartojimo paskolų patvirtinimo rodiklio dinamika mūsų platformoje rodo, kad atskirų kreditorių grupių noras skolinti vartojimui išlieka.
Situacija rinkoje primena pirmuosius pandemijos metus, kuomet komerciniams bankams sugriežtinus potencialių klientų vertinimą, alternatyvūs kreditoriai ir specializuoti bankai drąsiau teikė paskolas ir sėkmingai tokiu būdu perėmė klientus ir didino savo rinkos dalį.
Aukšta infliacija palaikys vartojimo paskolų paklausą, ypač smulkesniame segmente. Tikėtina, jog daugės ir žmonių, imančių nedideles, iki 1 000 EUR vartojimo paskolas tam, kad apmokėtų savo pragyvenimo išlaidas“, – sako E.Bartuškevičius.
Bendra įsiskolinimų suma siekė apie 37 mln. eurų – 4,4 proc. visų vartojimo kreditų sumos (848 mln. eurų).
Birželio pabaigoje vartojimo paskolas teikė 78 bankai ir kredito unijos bei 67 kitos bendrovės.
