„Lietuvos banko priimti strateginiai sprendimai daugiau investuoti ne tik į eurais denominuotą turtą, didinti investicijas į akcijas, diegti pažangias automatinio investavimo naujoves davė vaisių net ir saugioms investicijoms sudėtingoje labai mažų palūkanų aplinkoje“, – pranešime sakė LB valdybos narys Marius Jurgilas.
Vien pernai LB uždirbo 219 mln. eurų (2020 metais – 13 mln. eurų).
Didžiąją dalį finansinio turto grąžos lemia 3 mlrd. eurų investicinio portfelio strateginis paskirstymas, o aktyvus valdymas papildomai padidina grąžą. 2021 metais dėl šio portfelio investicijų paskirstymo uždirbta grąža sudarė 136 mln. eurų, dar 12 mln. eurų – iš aktyvaus valdymo.
Pernai LB priėmė strateginius sprendimus dėl investicijų paskirstymo: nuo 200 mln. iki 300 mln. eurų didino investicijas į pasaulio akcijas, pradėjo aktyvų investicijų į akcijas valdymą, taip pat padidino investicijas į Kanados ir JK vyriausybių vertybinius popierius.
Be to, Lietuvos bankas vienas iš pirmųjų pasaulio centrinių bankų pernai išbandė ir įdiegė pažangią investicijų valdymo naujovę – algoritminę prekybą. Prekiaujant šiuo būdu, investavimo ir sandorių vykdymo sprendimus priima kompiuterinės programos, jos dirba su minimaliu žmogaus įsikišimu arba visiškai be jo. Algoritminė prekyba 2021 metais bendrą grąžą padidino 0,73 mln. eurų.
Be to, įvertinęs rizikas, LB pardavė investicijas į Kinijos vyriausybės vertybinius popierius.
Šiemet, įgyvendinant sprendimą pertvarkyti finansinio turto investicijų portfelį pagal bendrus Eurosistemos sutartus klimato kaitos ir atsakingo investavimo principus, į akcijas buvo investuota 60 mln. eurų pagal tvaraus investavimo principus.
Pasak M.Jurgilo, galimybės šiemet uždirbti teigiamą grąžą itin neapibrėžtos, kadangi Rusijos karas prieš Ukrainą dramatiškai padidino neapibrėžtumą ir kintamumą finansų rinkose bei stagfliacijos riziką pasaulio ekonomikoje. Tai lemia tiek reikšmingai didėsiančias palūkanų normas, tiek potencialiai žemas rizikingų turto klasių grąžas.
LB valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė pernai sudarė apie 4,7 mlrd. eurų. LB išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 tonos, aukso vertė pernai sudarė 291 mln. eurų.
Finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.
