Tačiau, LB duomenimis, rugsėjį butai Lietuvoje kainavo 6,2 proc. daugiau nei prieš metus.
Pasak LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomisto Daumanto Skinkio, metinis kainų augimo tempas Lietuvoje toliau lėtėjo – nuo 2022 metų balandžio, kai buvo pasiektas kainų pikas (26,5 proc.), jis jau yra sumažėjęs daugiau nei keturis kartus.
„Lietuvos teritorijoje, neįskaitant trijų didžiųjų miestų, kainos rugsėjį mažėjo 1,6 proc., o metinis augimo tempas sulėtėjo iki 3,5 proc., kai rugpjūtį – 4,3 proc.“, – komentare BNS Plius sakė D.Skinkis.
Pasak jo, visose Lietuvos vietovėse, išskyrus Kauną, trečią mėnesį iš eilės fiksuotas vienaženklis metinis kainų augimas: Vilniuje jis siekė 6 proc. (0,9 proc. punkto mažiau nei rugpjūtį), Klaipėdoje – 6,5 proc. (2,5 punkto mažiau), o Kaune – 10,3 proc. (2,4 proc. daugiau).
Anot jo, visoje būsto rinkoje vis dar stebima stabilizacija, ją toliau vėsina iki 5,8 proc. išaugusios naujų paskolų palūkanų normos.
„Pabrangęs skolinimasis neigiamai veikia būsto paskolų paklausą – ji Lietuvos banko atliktos bankų apklausos duomenimis, antrąjį ketvirtį mažėjo trečią ketvirtį paeiliui. Be to, antrąjį ketvirtį šiek tiek padaugėjo bankų, griežtinusių skolinimo standartus būsto segmente. Naujų būsto paskolų srautas rugpjūčio mėnesį buvo beveik ketvirtadaliu mažesnis nei prieš metus, o būsto pardavimų skaičius taip pat tebėra sumažėjęs“, – teigė D.Skinkis.
Vilniuje per mėnesį kainos augo 0,17 proc., Kaune – 0,37 proc., tuo metu Klaipėdoje – mažėjo 1,37 proc. Visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių, kainos menko 0,89 proc., o per metus – 5,34 procento.
Skaičiuojant lietuvišką PSBKI, būsto kaina lyginama su anksčiau įvykusio sandorio to paties būsto kaina. Šiam indeksui apskaičiuoti svarbiausi yra sandorio data, kaina ir unikalus objekto numeris.
Į PSBKI neįtraukiami pirmą kartą parduoti objektai, pavyzdžiui, pastatyti nauji būstai – pastarieji į indeksą patenka tik tuomet, kai parduodami antrą ar vėlesnį kartą.
