LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas sako, jog tyrimo pagrindą sudaro sąnaudų ir kainų pokyčio palyginimas trijuose lygmenyse: maisto produktų gamyba ir tiekimas – tai yra žemės ūkio sektorius, maisto gamyba – pramonės sektorius ir kainos parduotuvėse – mažmeninės prekybos sektorius.
„Analizės rezultatai bus informatyvūs tuo požiūriu – kai lyginame sąnaudų pokyčius su kainomis, tai suprantama, kad kainos yra sudėtingas procesas ir sąnaudų kaita nėra vienintelis veiksnys, lemiantis kainas. Bet pamatant, kad sąnaudos kito panašiai kaip kainos, jau tam tikras atsakymo lygmuo pasiekiamas, jeigu kalbame apie tai, ar pagrįsta, ar ne buvokainų kaita“, – LRT radijui pirmadienį sakė A.Dabušinskas.
„Reikia turėti mintyje, kad mes nagrinėjome segreguotas kainas – ne individualių produktų, individualių gamintojų ar pardavėjų, o segreguotas kainas žemės ūkio, pramonės – maisto gamybos ir galiausiais prekybos lygmeny“, – pridūrė jis.
LB analitiko teigimu, nustatant kainas tyrumo autoriai nematė akivaizdžios „pilkos“ zonos: „Iš mūsų palyginimo žemės ūkio sektoriuje kainos augo santykinai labiau nei, mūsų vertinimu, sąnaudos. Reiškia, praėję metai buvo santykinai geri“.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, perdirbėjų dalis pieno kainoje parduotuvėse per metus – praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais – augo labiausiai ir siekė 25 proc. Tuo metu pieno gamintojų dalis sumenko 10,2 punkto iki 28 proc., o prekybininkų dalis – 0,1 punkto iki 29,6 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudarė pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Tuo metu sviesto kainoje savo dalį labiausiai augino prekybininkai – per metus ji augo 8,3 punkto iki 35,5 proc. Pieno gamintojų dalis augo 6,4 punkto iki 24,3 proc., o perdirbėjų – mažėjo 14,7 punkto iki 22,8 procento.
