„Pagrindinis siekis, kad visada būtų prieinamas daugelio gyventojų poreikius atitinkantis mokėjimo paslaugų krepšelis už prieinamą kainą“, – žurnalistams pirmadienį sakė G.Šimkus.
„Su numatomais pakeitimais keliame šiuos tikslus: pirma – geresnis mokėjimo paslaugų prieinamumas gyventojams, antra – kad mokėjimo krepšelis veiktų kaip tam tikras inkaras ir sparčiai nedidėtų mokėjimo paslaugų įkainiai, trečia – geresnė socialiai pažeidžiamų asmenų paslauga“, – kalbėjo LB vadovas.
Pasak G.Šimkaus, norima, kad keičiantis mokėjimo paslaugų įkainiams gyventojai būtų geriau informuoti ir galėtų pasirinkti jiems tinkamiausias paslaugas, taip pat būtų sumažinta administracinė našta bankams.
Anot LB vadovo, siūlomi pakeitimai būtų naudingi ir mokėjimo paslaugų teikėjams – bankams bei kitoms kredito įstaigoms.
„Vyks retesnė krepšelių peržiūra – ne kas metus, o kas trejus metus. Tai reiškia mažesnę administracinę naštą ir didesnį paslaugos pastovumą“, – teigė G.Šimkus.
Lietuvos bankas (LB) siūlo įstatymu įvirtinti, kad pagrindinės komercinių bankų mokėjimo sąskaitos krepšelis socialinės pašalpos gavėjams būtų nemokamas.
LB siūlymu maksimalus krepšelio įkainis būtų nustatomas atsižvelgiant į palankiausius rinkos pasiūlymus vartotojams, o socialiai remtiniems žmonėms jis siektų iki pusės maksimalaus įkainio. Dabar jis yra atitinkamai 1,37 euro ir 0,68 euro per mėnesį.
„Išliktų dabar esanti nuostata, kad piniginę socialinę paramą gaunantiems būtų taikoma pusė maksimalaus įkainio, tačiau siūloma, kad gaunantiems socialinę pašalpą pagrindinė mokėjimo sąskaita būtų teikiama nemokamai“, – teigė G.Šimkus.
LB pateikė tai numatančias Mokėjimų įstatymo pataisas. Pagal jas krepšelio įkainis nekistų sparčiau nei jo apimtis bei neviršytų nustatytos minimalios mėnesio algos (MMA) dalies – 0,119 proc.
„Kalbama šiuo metu apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą, kuri būtų lygi maždaug vienam eurui“, – teigė G.Šimkus.
Pasak LB vadovo, krepšelio kaina galėtų keistis tik tuo atveju, jeigu keistųsi jo apimtis.
„Mes kalbame apie tam tikrus bazinius vartotojų poreikius, gyventojų įtraukimą ir tai yra pagrindinė mokėjimo sąskaita. Jeigu keičiasi krepšelio sudėtis ir apimtis, tad galėtų keistis ir krepšelio kaina“, – teigė G.Šimkus.
Pasak G.Šimkaus, pagrindinės mokėjimo sąskaitos sudėtinės dalys nesikeistų, tačiau siūloma, kad grynųjų išgryninimo bankomatuose suma ir elektroninių pervedimų skaičius tenkintų 90 proc. gyventojų poreikius.
