Tai rodo Lietuvos banko atliktas tvarių investicinių produktų pasiūlos tyrimas, kurio metu buvo apklausti bankai, finansų maklerio ir valdymo įmonės.
„Pastebime, kad dauguma bendrovių kasdienėje veikloje vadovaujasi tvarumo principais – siekia racionaliai naudoti įvairius išteklius, skaičiuoja ir siekia sumažinti CO2 dujų išmetimus ir panašiai, tačiau investuotojams tvarius produktus kol kas siūlo pakankamai atsargiai dėl dar neaiškių europinių tvarumo reikalavimų ir abejotinos paklausos. Siekiame suteikti kuo daugiau aiškumo rinkos dalyviams, todėl nuo šiol visą aktualią informaciją, susijusią su tvarumo reikalavimais, jie galės rasti specialioje Lietuvos banko svetainės skiltyje. Tikimės, kad didesnė informacijos sklaida, taip pat teisėkūros iniciatyvos paskatins tokių produktų plėtrą rinkoje“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorė Rūta Merkevičiūtė.
Tvariais laikomi tokie investiciniai produktai (pvz., kolektyvinio investavimo subjektų vienetai, skolos vertybiniai popieriai, nuosavybės vertybiniai popieriai ir kt.), kurie prisideda prie aplinkosauginių tikslų, efektyvesnio energijos išteklių naudojimo ar atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimo, mažina atliekų kiekius, CO2 dujų išmetimus, daro teigiamą poveikį biologinei įvairovei ir skatina žiedinę ekonomiką. Tvariais laikomi ir tie produktai, kurie palaiko tokius socialinius tikslus, kaip nelygybės mažinimas, socialinė integracija, investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir pan.
Iš viso į Lietuvos banko klausimyną atsakė 17 finansų įmonių, tai yra kone visos, siūlančios investicines paslaugas mažmeniniams investuotojams.
35 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad šiuo metu platina tvarius ar tvarumo požymių turinčius investicinius produktus. Visi nurodyti produktai yra apibrėžti kaip tvarūs Europos Sąjungos teisės aktuose. 47 proc. įmonių nurodė, kad su tvarumu susijusius produktus ketina leisti ateityje, dalis jų siūlys investuoti į tvarius produktus.
82 proc. apklaustųjų nurodė, kad savo kasdienėje veikloje atsižvelgia į aplinkosauginius ir socialinius aspektus. Dažniausiai nurodomi aspektai yra popieriaus sąnaudų mažinimas, socialinės darbuotojų gerovės užtikrinimas, CO2 apskaita ir mažinimas. Du subjektai nurodė, kad CO2 išmetimo rodiklis yra naudojamas kaip parametras renkantis kelionės būdus ir maršrutus.
41 proc. investicinių paslaugų teikėjų nurodė, kad priimdami investicinius sprendimus, teikdami investavimo rekomendacijas ar teikdami portfelio valdymo paslaugas, remiasi ESG kriterijais. Dažniausiai naudojami metodai yra neigiama atranka (angl. negative screening), kai iš potencialaus asortimento yra eliminuojamos nepageidaujamos veiklos (naftos gamyba, pornografija ir t. t.), ir geriausias grupėje (angl. best in class), kai potencialių investicijų asortimentą sudaro geriausiai savo grupėje įvertintos veiklos.
