LB teigimu, vangi užsienio paklausa daugiausia lems nuosaikų ekonomikos augimą šiais metais – jis neturėtų viršyti 3 procentų.
„Vangios užsienio paklausos poveikį labiausiai turėtų pajusti apdirbamoji gamyba, tačiau ji turėtų išsikovoti didesnę eksporto rinkų dalį. Pirmieji lėtėjimo ženklai jau matomi – jos augimas, per tris 2019 metų ketvirčius sudaręs beveik 5 proc., paskutinį ketvirtį nesiekė nė 1 proc.“, – pranešime sakė banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas.
Anot jo, daugelio gamintojų augimas lėtėjo, tačiau didžiąją dalį jo lėmė naftos perdirbimo, chemijos ir baldų pramonė. Pasak D.Imbraso, su iššūkiais turėtų susidurti ir transporto sektorius.
„Spartesnio augimo ženklų nematyti ir kalbant apie veiklas, orientuotas į vidaus paklausą. Pavyzdžiui, ketvirtąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartos augimas sulėtėjo iki šiek tiek daugiau nei 3 proc. ir buvo bene perpus lėtesnis nei per tris ankstesnius ketvirčius. Jį iš dalies galima aiškinti namų ūkių galimybėmis sutaupyti“, – teigė D.Imbrasas.
Jis prognozuoja, jog šiemet dėl nepalankių demografinių tendencijų neturėtų augti užimtųjų skaičius, o lėtėjanti šalies ekonomika vers įmones atsargiau žvelgti į atlyginimų didinimą. Be to, lėtesnio augimo tikimasi ir statybų sektoriuje.
„Griežtesnis finansų įstaigų požiūris į naujus nekilnojamojo turto projektus kartu su vangesniu ekonomikos augimu turėtų riboti privačias iniciatyvas, o viešosioms iniciatyvoms didžiausią įtaką turėtų daryti lėčiau didėsiantys ES paramos lėšų srautai“, – teigė D.Imbrasas.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pernai padidėjo 3,9 proc. ir to meto kainomis siekė 48,3 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Vien ketvirtąjį ketvirtį BVP siekė 12,6 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau nei trečiąjį.
