Taip jis komentavo valdžios siekį didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir Finansų ministerijai pristačius keturias galimas alternatyvas.
„Kalbant apie PVM (pridėtinės vertės mokesčio tarifo – BNS) padidinimą, tai yra vienas iš sprendimų. Mūsų vertinimu, (...) vis tik prioriteto tvarka dėliotųsi tokiu būdu, kad pirmiausia mokestinės lengvatos (peržiūra – BNS), paskui galbūt spręsti tam tikrus mokesčių sistemos skirtumus arba (...), kur atsiliekame nuo kitų valstybių, konkrečiai – nuosavybės ir turto mokesčių prasme, tos srities uždengimą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G.Šimkus.
„PVM padidinimas būtų greitas ir paprastas būdas surinkti tas pajamas. Bet, viena vertus, mes turime PVM lengvatas – padidinimą mes turime įvertinti šitame kontekste, nes atotrūkis tarp apmokestinimo ir lengvatų turėjimo padidėja“, – teigė LB pirmininkas.
Be to, jo teigimu, PVM didinimas labiau paveiktų namų ūkius: „Didesnę dalį savo pajamų suvartoja skurdesnieji asmenys ir čia, mano akimis, yra vienas iš pagrindinių PVM didinimo minusų“.
„Prieš kalbėdami apie kažkokių kitų visuomenės grupių papildomą apmokestinimą, turime suprasti, kad yra visuomenės arba verslo grupės, kurios mokesčių požiūriu turi privilegijas“, – teigė G.Šimkus.
Anot LB valdybos pirmininko, didesnis PVM tarifas turėtų neigiamą kelias dešimtąsias procento siekiantį poveikį ekonomikai. Vis dėlto jis siūlė įvertinti LB prognozę, jog šiemet gali būti nepasiektas šio mokesčio surinkimo į valstybės biudžetą planas.
G.Šimkus pabrėžė, kad turto mokesčiai daro mažiausią poveikį ekonomikai. Tuo metu tarp pirmadienį Finansų ministerijos pristatytų keturių galimų alternatyvų didinti krašto apsaugos finansavimą šių mokesčių nebuvo pasiūlyta.
„Jeigu mes palyginame Lietuvos mokesčių sistemą ir mokestines pajamas su tam tikru standartu Europos Sąjungoje, matome, kad būtent nuosavybės ir turto mokesčių srityje mes labiausiai ir atsiliekame nuo vidutinio apmokestinimo Europos Sąjungoje“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Politikams ieškant sprendimų, iš kokių šaltinių papildomai finansuoti gynybą, LB praėjusią savaitę pasiūlė skolintis bei didinti mokesčius, taip pat atsisakyti dalies lengvatų arba jas sumažinti. Pasak LB vadovo, tokiu būdu būtų galima papildomai surinkti apie 300 mln. eurų, o tai sudaro 0,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.