„ES šalys šiuo metu pereina į praktinį Europos žaliojo kurso įgyvendinimo etapą, kurio tikslams pasiekti reikės visų – valstybės institucijų, finansų sektoriaus ir vartotojų įsitraukimo. Šiandien pristatytas pirmasis toks tyrimas yra atskaitos taškas tiek bankams, tiek patiems vertintojams, todėl manau, kad mūsų visų laukia daug diskusijų ir darbo“, – pranešime sako LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
Pasak jos, dalis Lietuvos bankų jau yra pažengę tvarumo srityje, kitiems dar reikia daugiau įdirbio.
„Žaliasis kursas yra naujoji realybė, tampanti neišvengiama kasdienės kredito įstaigų veiklos dalimi. Atliktas tyrimas yra gera proga pasitikrinti, kur mes esame ir pasilyginti su kitomis šalims“, – sako E.Čipkutė.
Jos teigimu, tvarumo kryptis per pastaruosius metus įgijo didelę svarbą visiems Lietuvos finansų rinkos dalyviams, kuriami aplinkai draugiški finansiniai produktai, pavyzdžiui, žaliasis lizingas, žalios būsto paskolos, investicijos į tvarius pensijų ir investicinius fondus.
„Lietuvos bankininkystė nėra vienalytė, joje veikia skirtingas sprendimo galias turintys žaidėjai ir jie neišvengiamai judės skirtingais greičiais, todėl svarbu užtikrinti, kad visi judėtų viena kryptimi – tvarumo link“, – sako LBA prezidentė.
Įvertinus bankus pagal aplinkosaugos, socialinius bei valdysenos kriterijus paaiškėjo, kad didžiausių mažmenines paslaugas teikiančių Lietuvos bankų tvarios veiklos rodiklio vidurkis yra žemas – dešimtbalėje sistemoje aukščiausias rodiklis yra šeši.
Vartotojų aljanso viceprezidentas ir Europos ekonomikos ir socialių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys teigia, kad įvertinus viešai prieinamą informaciją, geriausią rezultatą iš šešių įvertintų bankų parodė „Swedbank“ ir SEB – jie palyginti aktyviai veikia tvarumo srityje ir komunikuoja su vartotojais.
„Akivaizdu, kad jiems (bankams – BNS) pasitempti reikia, nes mes dabar neturime į ką lygiuotis apskritai. Nėra banko, kuris rodytų šimtaprocentinį rezultatą, kuris rodytų 10 balų“, – spaudos konferencijoje sakė K.Kupšys.
Aukščiausią bendrą balo vidurkį surinko „Swedbank“ (6,24), antroje vietoje – SEB (5,76), trečioje – Šiaulių bankas (0,36), ketvirtoje – „Luminor“ (0,14). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.
Penki aspektai, pagal kuriuos vertinti bankai, buvo žmogaus teisės, klimato kaita, lyčių lygybė, darbuotojų teisės, poveikis gamtai.
Lietuvoje išsamus „Fair Finance International“ metodologija paremtas tyrimas yra skelbiamas pirmą kartą.