Anot jos, nereikėtų tikėtis, kad palūkanos už terminuotus indėlius taip pat didės 0,5 proc. – tiek pat, kiek ir ECB norma.
„Tikrai ne tiek pat, ir tikrai ne iš karto. Reikėtų į tai žiūrėti kaip į procesą, kuris ką tik prasidėjo. Ir jeigu vertintume bendrai visą rinką ne tik kelis bankus, tai matytume už terminuotus indėlius jau moka kredito įstaigos šiek tiek palūkanų, tokia tendencija, kad kuo mažesnė įstaiga, tarkime, kredito unija, tai šiek tiek daugiau moka palūkanų“, – LRT radijui trečiadienį sakė E.Čipkutė.
Šiuo metu Lietuvos finansų sistemoje pinigų yra tiek, kad rinkos dalyviams nėra poreikio pritraukti indėlius, todėl ir už juos siūlomos palūkanų normos nedidėja, sako banko asociacijos prezidentė.
„Po pandemijos smarkiai išaugo indėlių kiekis mūsų sistemoje, apie 30 proc. per visą pandemiją, kitaip sakant, mūsų finansų sistemoje yra perteklinis likvidumas, pinigų per daug yra, todėl didesniems rinkos dalyviams kaip ir nėra poreikio prisitraukti indėlių, tai yra pagrindinis veiksnys, kuris nulems kuomet ir kokia apimtimi visoje rinkoje palūkanos už indėlius brangs“, – teigė E.Čipkutė.
Siekdamas pažaboti sparčiai kylančią infliaciją ECB liepos 21-ąją pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidino bazines palūkanų normas, vietoje prognozuoto 0,25 procentinio punkto ji padidinta 0,5 punkto.
Manoma, kad ši norma šiemet bus keliama dar bent du kartus.
