Palyginti su kitomis šalies bendrovėmis, bankai Lietuvoje jau dabar yra papildomai apmokestinti du kartus – jie moka trečdaliu didesnį pelno mokesčio tarifą nei kitos šalies įmonės bei vadinamąjį solidarumo mokestį, kuriuo apmokestinamos palūkanų pajamos ir kurio per du metus bus surinkta beveik 500 mln. EUR.
„Kredito įstaigos Lietuvoje jau yra apmokestintos išskirtinai daugiau, nei kiti verslo sektoriai. Vyriausybės siūlymas destabilizuoja nusistovėjusią balansų sistemą, kuomet pelnas, kurį rinkos dalyviai uždirba ciklo viršuje, kompensuoja nuostolius, patirtus jo apačioje. Lietuvos investicinė aplinka tapo neprognozuojama, kas yra nepatrauklu ilgalaikiams investuotojams“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Pasak jos, Lietuvos bankų asociacija griežtai nepritaria diskriminacinio pobūdžio siūlymams pratęsti solidarumo mokestį. Finansų ministerijos pateiktame siūlyme solidarumo mokesčio formulė konstruojama taip, kad būtų surenkama daugiau lėšų, nesilaikant šiuo metu galiojančio įstatymo logikos. Tokį siūlymą LBA vertina kaip naują laikiną mokestį, kuris signalizuoja, kad valstybė naujus laikinus mokesčius gali siūlyti kasmet.
„Siūlomus naujus projektus vertiname kaip duoto žodžio laužymą ir tolesnę vieno sektoriaus diskriminaciją. Tokiu būdu užkertamas kelias didinti konkurenciją rinkoje pritraukiant naujų dalyvių ir mažinamas pasitikėjimas mūsų šalimi“, – perspėjo E.Čipkutė.
Lietuvos bankų asociacija supranta valstybės siekį didinti gynybos finansavimą, tačiau tai daryti siūlytų visuotinai ir solidariai tikrąja to žodžio prasme.
Finansų ministerijos siūloma tvarka yra neproporcinga, nes joje vėl atsispindi dvigubas kredito įstaigų apmokestinimas. Todėl svarstant apie pokyčius siūloma išlaikyti visuotinio solidarumo principą, nediskriminuojant vieno verslo segmento – atsisakyti solidarumo mokesčio pratęsimo ir atsižvelgti, kad bankai jau moka didesnį pelno mokesčio tarifą.
LBA primena, kad didesnis pelno mokesčio tarifas bankams buvo įvestas laikinai dviejų metų laikotarpiui, tačiau vėliau tapo nuolatiniu. Šiuo metu siūloma šalies bendrovėms padidinti pelno mokesčio tarifą 1 proc. iki 16 proc., o tai reiškia, kad bankai mokėtų jau 21 proc. pelno mokesčio tarifą.
Apie solidarumo mokesčio keliamas grėsmes Lietuvos finansiniam stabilumui yra pasisakęs ir Europos Centrinis Bankas bei Tarptautinis valiutos fondas.
