Ekonomistų teigimu, šiais skaičiais nereikėtų pasikliauti – nelegali prekyba klesti vis didesniu mastu.
Balandžio pabaigoje vykusiame Vyriausybės posėdyje Seimo nutarimo projektui dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos iki 2030 m., tarp minimų neteisėtos migracijos ir neteisėto prekių judėjimo keliamų grėsmių išskirtos ir grėsmės susijusios su tabako prekyba ir jos suvartojimu Lietuvoje.
Projekte minima, kad pasaulinio profesinių paslaugų bendrovių tinklo tuščių pakelių ir pardavimo duomenų tyrimas rodo, kad nelegali tabako gaminių rinka šalyje išlieka didelė – 2021 m. siekė 19 proc. Šalyje 2021 m. suvartota daugiau kaip 530 mln. nelegalių cigarečių, dėl to valstybė neteko apie 79 mln. eurų galimų pajamų.
Vis daugiau gyventojų linkę pateisinti nelegalią prekybą
Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad 2022 m. net 33 proc. gyventojų pateisino nelegaliu būdu įsigytų prekių, kaip tabako, alkoholio ar degalų, vartojimą. Tai daro didelę įtaką neužfiksuotų nusikaltimų kiekio augimui. Ketvirtus metus iš eilės kyla ne tik skaičiai, bet ir augimo tempas – 2019 m. gyventojų, pateisinančių nelegalų tabako, alkoholio, degalų vartojimą dalis išaugo 1 proc., o 2022 m. – jau 3 proc.
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, augimo tendencija išliks ir 2023 m., kadangi tam didelį poveikį daro infliacija, kylantys tabako akcizai ir vis labiau auganti palūkanų našta. Europos centrinis bankas šiemet dar didins bazines palūkanas – nuo dabar esančių 3 proc. kilimas gali pasiekti 3,6 proc. Eksperto nuomone, finansiniai iššūkiai susiję su palūkanų kėlimu palies daugiausia jaunus žmones, kurie pastaraisiais metais ėmė paskolas nuosaviems būstams įsigyti.
Didėjančią visuomenės dalį, kuri pateisina nelegalų tabako, alkoholio ir degalų vartojimą, anot pašnekovo, lemia ir sparčiai augantis nedarbas. „Tai paskatins žmones dar labiau koreguoti savo išlaidas. Tie, kurie pateisina kontrabandą, tikėtina, pradės daugiau vartoti nelegalius gaminius, o jaunesnė karta, kuri nepalaiko šešėlinės prekybos, greičiausiai vartos ir toliau, bet mažesniais kiekiais arba pradės rinktis pigesnę produkciją“, – komentuoja pašnekovas.
Pagrindinis iššūkis – srauto iš Baltarusijos stabdymas
Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tendencija visuomenės augančiam nelegalių gaminių pateisinimui pradėjo ryškėti anksčiau – 2020-2021 m. „Nemažėja nei pasiūla, nei paklausa. Tikėtina, kad tam tikra visuomenės dalis laiko pyktį ant valdžios sprendimų tam tikrais klausimais ar turi nuoskaudų užsilikusių iš pandemijos dėl kraštutinių ribojimų“, – komentuoja Ž.Mauricas.
Pasak jo, siekiant išspręsti problemą, pirmiausia reikėtų fokusuotis į nelegalios prekybos stabdymą, o ne į tabako akcizo kėlimą. „Kalbame apie visišką ekonominių santykių nutraukimą Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu, skatiname įmones nevykdyti jokios veiklos su šiomis šalimis, bet susitvarkyti su tabako gaminių importu iš Baltarusijos nesugebame. Tai reikėtų padaryti pirmiausia ir tik tuomet kalbėti apie bendrą prekybos mažinimą su tomis šalimis“, – komentuoja ekonomistas.
Lyginant su praeitais metais, 2023 m. sausį-vasarį legaliai parduodamų cigarečių kiekis mažėjo 2,3 proc., o 2023 m. vasarį jų kiekis jau buvo 10,2 proc. mažesnis nei 2022 m. vasarį. Anot Ž. Maurico, tai susiję su tuo, kad didžioji dalis įvežamų nelegalių tabako gaminių – tradicinės cigaretės iš Baltarusijos.
Mažėjanti legalių cigarečių pardavimų tendencija kelia susirūpinimą ekonomistams – jei ji laikysis toliau, tikėtina, kad tai neigiamai paveiks valstybės biudžeto pajamas iš tabako akcizų.
„Valstybė dėl tabako šešėlinės prekybos prarado 79 mln. eurų galimų pajamų – tai tikrai nemaža ir reikšminga suma biudžetui. Palyginimui, tai yra beveik tiek, kiek yra planuojama surinkti iš nekilnojamo turto mokesčio“, – komentuoja pašnekovas.
Spręsti problemas laikas mokytis iš kaimynų
Kalbant apie efektyvesnį nelegalių gaminių patekimo į šalį užkardymą, ekonomistas prideda, kad valstybė pirmiausia turėtų daugiau dėmesio kreipti į ES šalių bei kaimynių Latvijos, Lenkijos vykdomą politiką bei turint omenyje šalies mastą Europoje, neišsišokti priimant akcizų kėlimo sprendimus – išaugus kainų skirtumui tarp valstybių, atsiranda didesnės paskatos prekes atsivežti iš kitur.
Ž.Mauricas taip pat išskiria depersonalizuotų technologijų naudą, kuri gali padėti kovoje su nelegalios prekybos procesuose klestinčia korupcija. Tokia technologija veikia sistemiškai, nepriklausydama nuo žmonių sprendimų.
„Jei bus galimybė užsidirbti, kažkas ta galimybe vis tiek pasinaudos, todėl sistemos savarankiškumas labai svarbus. Taip pat teigiamą poveikį turėtų daryti fiziniai barjerai, nes aplink gabenti sudėtinga, o pagrindinis srautas juda per oficialius sienos punktus. Ir žinoma, gyventojų sąmoningumas. Kai žmonės pasitiki savo valstybe, turi pakankamai finansinių resursų, natūraliai vartoja mažiau ir nepateisina nelegalios prekybos“, – sako ekspertas.
