Kai kuriuos iš jų kitais metais planuojama didinti dvigubai, ketvirtadienį pranešė asociacija „Nacionalinė spauda“.
Be jos, Lietuvos pašto ir Susisiekimo ministerijos siūlomiems tarifų keitimams taip pat nepritaria Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija – organizacijos, atstovaujančios iš viso 40 leidėjų.
Pasak asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovo Kęstučio Bulkos, leidėjai jaučiasi apgauti, nes ankstesni pokalbiai su institucijomis rodė, kad 2024 metais didelių įkainių pokyčių nebus.
„Deja, šiomis dienomis gautas raštas, kuriame kartais didinamas leidinių prenumeratos pristatymo įkainis, vėl kartoja tą patį scenarijų. Treti metai iš eilės Lietuvos paštas paskutinę minutę keičia savo kainų skaičiavimo metodiką ir kainas“, – teigiama pranešime.
Treti metai iš eilės Lietuvos paštas paskutinę minutę keičia savo kainų skaičiavimo metodiką ir kainas.
Anot jo, žurnalą ar laikraštį pristatant į Lietuvos pašto logistikos centrą 100 gramų leidinys miestuose brangsta 102 proc., kaimuose – 56 procentais.
Asociacijos į valdžios institucijas su prašymu nekeisti įkainių kreipėsi pirmadienį. Leidėjus neramina ne tik siūlomi tarifai, bet ir siūlymų teikimo laikas – metų pabaigoje, kai jau tris mėnesius platinama 2024-ųjų prenumerata.
Įmonės „15min“, kuri leidžia žurnalus „Žmonės“, „Ji“, „Legendos“, vadovas Tomas Balžekas sako, kad tokie valdžios sprendimai neteisingi sunkius laikus išgyvenančios spaudos atžvilgiu.
„Man yra labai sunku suprasti, kodėl valdžios atstovai negeba padaryti teisingų sprendimų žiniasklaidos politikos klausimais. Spausdinta žiniasklaida išgyvena labai sunkius laikus, joje vis dar dirba daug žmonių, visi moka mokesčius, teikia patikrintą informaciją Lietuvos žmonėms.
Sunku suprasti, kodėl valdžios atstovai negeba padaryti teisingų sprendimų žiniasklaidos politikos klausimais.
Kodėl norima susidoroti su šia žiniasklaidos rūšimi, o ne ją branginti ir saugoti kaip vertingą visavertės, informuotos, kritiškai mąstančios visuomenės atributą“, – pranešime teigė T.Balžekas.
Asociacijos teigimu, Lietuvos pašto tarifų skaičiavimo metodika kelia abejonių, nes įkainiai su valstybės rėmimu miestuose didesnės apimties leidiniams yra didesni už įkainius be rėmimo didmiesčiuose – pavyzdžiui, 200 gramų sveriančio leidinio pristatymas kainuoja 65 proc. daugiau ir kiekvienas papildomas gramas skirtumą tik didina.
„Susidaro paradoksali situacija, kad siuntų iki 500 gramų pristatymas iš Lietuvos pašto skyriaus prioritetiniu siuntimu kainuoja pigiau – 1,55 euro – nei 200 gramų leidinio su valstybės parama – 1,97 euro. Vien šis faktas rodo, kad Lietuvos paštas turi dominuojančią padėtį, taiko paslaugos apskaičiavimo metodiką, kuri kelia pagrįstų abejonių“, – nurodo „Nacionalinė spauda“.
Leidėjų vertinimu, prenumeratos pristatymo įkainiai neigiamai ir nepataisomai pakenks spausdintos, patikimos informacijos prieinamumui, sklaidai, žiniasklaidos pliuralizmui ir stiprumui, o leidėjams tai reikštų nuostolius arba bankrotą.
Žiniasklaidos asociacijos šiemet kovą paragino Vyriausybės kanceliariją, Kultūros ir Susisiekimo ministerijas palikti esamą kompensavimo mechanizmą bei įkainius.
Ryšių reguliavimo duomenimis, kasmet platinamos periodikos apimtys mažėja: 2022 metais Lietuvos paštas pristatė 10,64 mln. periodinių leidinių – 9,5 proc. mažiau nei 2021 metais ir beveik trečdaliu mažiau nei 2015 metais.
Valstybės valdomas Lietuvos paštas 2022 metais uždirbo 4,8 mln. eurų pelno, kai 2021-aisiais įmonė patyrė 6,4 mln. eurų nuostolių. Pašto pajamos pernai augo 14 proc. iki 113,4 mln. eurų (2021 metais – 99,2 mln. eurų).
