Pasak tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorės Ernestos Varnaitės, didžiausios įtakos tam turėjo gegužę pasibaigusi kvota paslaugų sektoriuje. Tokiu atveju darbdaviams įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius nėra draudžiama, tačiau jie privalo pateikti dokumentus tarnybai.
„Darbdaviai, ketinantys įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo vairuotojo profesiją turinčius užsieniečius, privalėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ir sprendimų užsieniečiams išdavimo“, – pranešime sakė ji.
Daugiausiai tokių prašymų pateikė Vilniaus regiono darbdaviai (1695), Kauno (1099), Šiaulių (901), Klaipėdos (571), o mažiausias poreikis buvo Panevėžyje (204). Tarp atvykėlių dominuoja vyrai – jie sudaro 90 proc. (4039).
Trečiųjų šalių piliečiai atvyko iš 36 šalių. 49 proc. – iš Ukrainos (pernai – 64 proc.), Baltarusijos – 34 proc. (23 proc.), Rusijos – 4 proc. (3 proc.).
Šiemet išduodant leidimus dirbti dominuoja paslaugų sektorius (72 proc., pernai – 23 proc.). Pernai lyderės buvo statybos įmonės (39 proc.), tačiau šiemet į jas atvyko tik 14 proc. svetimšalių.
Šiemet, palyginti su pernai, 13 punktų sumažėjo trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimus dirbti pramonėje, o žemės ūkyje – 11 punktų iki 1 procento.
Daugiausiai leidimų dirbti (išskyrus komandiruotes) pagal profesijas pirmąjį pusmetį išduota vilkikų vairuotojams (2200, arba 52 proc. visų leidimų), virėjams (249), pakavimo įrangos operatoriams (235).
Šiemet nustatyta kvota supaprastinta tvarka leidžia įdarbinti 32,2 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą: 11,6 tūkst. paslaugų, 9,5 tūkst. – pramonės, 9,1 tūkst. – statybos, 2 tūkst. – žemės ūkio įmonėse.
