Vakar į prieškrizinį lygį smukusi 6 mėnesių trukmės skolintų pinigų kaina (VILIBOR – 4,77 proc.) kai kuriose būsto paskolų sutartyse jau yra mažesnė už bankų taikomą maržą. Todėl šiomis dienomis, kaip kas pusmetį, vykstantis būsto paskolų kintamųjų palūkanų normų litais perskaičiavimas skolininkų naštą mažina beveik perpus. Už skolintus litus būstą įsigiję gyventojai, ilgą laiką gyvenę viltimi ir gausti bankininkų, kad išauš VILIBOR mažėjimo diena, naujus metus pradeda optimistiškai – jų skolos jau atpigo.
Atsirado daugiau litų
SEB banko ekspertai naujausioje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje teigia, jog pastaraisiais mėnesiais mažėjančias tarpbankines palūkanų normas lėmė pinigų rinkoje pakilusi litų pasiūla. Tokias tendencijas paskatino rudenį Vyriausybės sėkmingai išplatinta 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų emisija – į šalį plūstelėjo pinigai.
Antra priežastis – neabejotinai sustiprėjęs pasitikėjimas nacionalinių valiutų stabilumu visose Baltijos valstybėse. „Kadangi esminė paskolų sutarčių dalis susieta su tarpbankinių palūkanų normų pokyčiais, pastaraisiais mėnesiais naujų paskolų įmonėms ir namų ūkiams litais vidutinė palūkanų norma pradėjo mažėti. Pavyzdžiui, liepos mėnesį ji buvo 9,05 proc., rugsėjį – 8,39 proc., spalį – 8,05 procento“, – sakoma ekonomistų apžvalgoje.
Kai kurie ekspertai tvirtina, jog sumažėjus paskolų paklausai bankai bus priversti mažinti savo maržas.
Jie prognozuoja, kad vidutinė paskolų litais palūkanų norma 2010 metais sieks 7,5 procento. Pernai ji buvo 8 proc., o užpernai – 10 procentų.
Kaip dar vieną VILIBOR mažėjimo priežastį ekspertai nurodo paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidėjusią indėlių sumą. Ji Lietuvoje dirbančius komercinius bankus papildė maždaug 1,2 mlrd. litų.
Bankų marža – aukštumose
Tačiau ar matomas bankų maržų sugrįžimas į prieškrizinį laikotarpį kartu su VILIBOR? Bankines ir finansines konsultacijas teikiančios bendrovės „Buivydas ir partneriai“ direktorius Artūras Buivydas neslepia – šių rodiklių judėjimo kryptys išsiskyrė. Jis primena, kad banko maržos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai. Šiuo metu jos vis dar peržiūrimos, jei daromas bet koks kredito sutarties pakeitimas.
„Taisyklė – bankų marža tebedidinama. Bankai šiemet laikosi ir toliau laikysis atsargios bei konservatyvios skolinimo politikos. Viena to priežasčių – didėjantis probleminių paskolų skaičius, neaiškumas darbo rinkoje“, – aiškina jis.
Pasak A.Buivydo, dėl probleminių paskolų ir nemokių klientų bankai patiria nuostolių. „Dalį tokių nuostolių bankai mažina naujomis paskolomis, nustatydami kiek įmanoma didesnes palūkanas. Galutiniam banko maržos dydžiui labai daug įtakos turi paskolų pertvarkymas ir naujos suteikiamos paskolos. Pirmiausia, itin reikšmingas tampa skolininko mokumas – bankai priversti atsižvelgti ne tik į savo norus, bet ir į rizikos vertinimą. Antra, banko maržą dažnai lemia kredituojamo turto ankstesnis finansavimas: jei, pavyzdžiui, būsto statyba buvo finansuojama banko, žmogus jame gali tikėtis maksimaliai gerų paskolos sąlygų, taip pat mažos maržos“, – pažymi A.Buivydas.
Kai kurie ekspertai tvirtina, jog sumažėjus paskolų paklausai bankai bus priversti mažinti savo maržas. A.Buivydo nuomone, paskolų paklausa ir toliau liks maža, jeigu būsto rinkoje neįvyks esminių pokyčių. „Pirmiausia, turi pasikeisti žmonių lūkesčiai, kad būsto kainos daugiau nekris. Antra, turi sumažėti darbo ir pajamų netekimo rizika. Deja, gyventojų artimiausio penkmečio lūkesčiai nėra optimistiniai, o tai irgi lemia būsto paskolų rinką. Verta pažymėti, jog dėl sugriežtėjusių kreditavimo sąlygų potencialūs būsto pirkėjai jau nebepildo paraiškų bankams dėl paskolų – viskas baigiasi žodine konsultacija“, – pasakoja finansų konsultantas. Jis įsitikinęs, kad daugiau besiskolinančiųjų artimiausiu metu tikrai neatsiras.
O kaip elgtis bankų klientams, kurie yra pasiskolinę litų su dvigubai didesne VILIBOR norma, nei ji šiuo metu siekia? Ar verta ieškoti būdų, kaip sumažinti skolos naštą? A.Buivydas mano, kad jei būsto paskola yra paimta su kintama palūkanų norma, reikėtų apsišarvuoti kantrybe ir laukti palengvėjimo. Kitais atvejais skolininkas, panorėjęs pasinaudoti sumažėjusiu VILIBOR dydžiu, priklauso nuo banko valios: nežinia, kaip bankas pakeis kitas jo paskolos sąlygas, o ypač savo maržą. Ši dažniausiai padidinama.
Pajuto ne visi
„Swedbank“ Finansavimo valdymo skyriaus vadovė Aida Budreikienė patvirtina finansų konsultanto žodžius. Pasak jo, kol kas šis bankas nėra pasirengęs skolinti klientams lėšų su mažesne marža negu anksčiau. „Suteikiamoms naujoms paskoloms numatoma taikyti šiuo metu galiojančią paskolų maržą. Tik tuo atveju, kai klientas nori įsigyti naujos statybos būstą iš banko finansuotų nekilnojamojo turto objektų, siūlome ypatingas paskolos sąlygas, įskaitant specialią būsto paskolos maržą“, – LŽ paaiškina A.Budreikienė.
Anot jos, bankas savo klientams, kurie būsto paskolai rinkosi VILIBOR bazę, siūlė tik kintamąsias palūkanų normas, todėl visi, turintys šio banko būsto paskolas litais, greitai pajus mažėjančias palūkanas. „Jeigu lygintume situaciją prieš pusmetį, kai VILIBOR buvo 9,38 proc., su šia diena, palūkanos klientams mažėja apie 4,5 procento“, – teigia ji.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vartojamųjų paskolų ir kredito kortelių palūkanos yra fiksuotos, taigi VILIBOR mažėjimas tokiems neturės tiesioginės įtakos palūkanų normos dydžiui. „Tie, kurie naudojasi “Asmeninės kredito linijos„ paslauga, galėjo rinktis kintamąją palūkanų normą, todėl suėjus kliento pasirinktai bazės keitimo dienai visi, kas turi paskolas litais, taip pat pajus palūkanų normos dydžio pokytį“, – sako ji.
