Gyventojų populiacijai traukiantis, įmonių skaičius Lietuvoje auga, tačiau didžioji dalis jų „nusėda“ didmiesčiuose bei kurortuose.
Atokesniems šalies regionams ir toliau išsiskiriant nepatrauklia aplinka verslui, pagal verslo laisvės indeksą pirmaujančių savivaldybių trejetas šiemet, palyginti su pernai, liko nepakitęs – viršuje atsidūrė Neringa, Vilnius ir Kaunas.
Tyrimo, kurį inicijavo „Citadele“, metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 33 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai. Sudarant žemėlapį remtasi ir statistiniais duomenimis apie ūkio subjektų veiklą.
„Palankiai verslo aplinką vertinančių verslininkų dalis per metus padidėjo nuo 14 iki 26 procentų. Kita vertus, optimistinės nuotaikos vyrauja toli gražu ne visoje Lietuvoje – regionų atskirtis išlieka didelė, savivaldos institucijos dažnai nėra susipažinusios su vietos verslo poreikiais, o apie ilgalaikę plėtrą galvojančius verslininkus labiausiai gąsdina emigracijos mastai ir kainų augimas“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.
Anot jos, tebesitęsiantis namų ūkių vartojimo, eksporto apimčių ir tuo pačiu visos ekonomikos augimas atsispindi ir kiek pagerėjusiose įmonių vadovų nuotaikose.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus atkreipė dėmesį į tai, kad gyventojų skaičiui mažėjant, mažų ir vidutinių įmonių bei jų darbuotojų skaičius kasmet auga. Smulkaus verslo koncentracija šiemet pasiekė rekordinius mastus – 1000 gyventojų tenka 29,1 įmonė (2016 m. – 27,5 įmonės).
Neringa – fenomenas
Pirmoje vietoje atsidūrusios Neringos verslo laisvės indeksas – 184 proc. Lietuvos vidurkio. Po Neringos seka Vilnius (144 proc.) ir Kaunas (122 proc.). Ketvirtoje vietoje pagal verslo laisvės indeksą atsidūrė Palangos m. savivaldybė (121 proc.)
Savivaldybių, turinčių žemiausią verslo laisvės indeksą, apačioje atsidūrė Jurbarko rajonas (indeksas – 57% Lietuvos vidurkio), Visaginas (57%), Šilalės rajonas (58%), Pagėgiai (58%), Molėtų rajonas (59%).
Kuo didesnis „Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – tuo mažesnės kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 35 savivaldybėse, 22 regionuose indeksas sumažėjo, 3 – liko nepakitęs.
„Citadele“ banko atstovė, kad Neringos fenomenas – stulbina. Regionas stebina ir verslumo prasme, ir patrauklumu gyventi.
„Nepaisant egzistuojančios susisiekimo atskirties ir turizmo verslo sezoniškumo, šioje savivaldybėje 1000 gyventojų tenka net 62 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės – 2 kartus daugiau už šalies vidurkį. Veikiančių įmonių skaičius Neringoje pernai didėjo sparčiausiais tempais. Be to, ši savivaldybė kartu su Vilniaus miestu ir Klaipėdos rajonu yra vienintelės trys Lietuvos teritorijos, kuriose gyventojų skaičius jau 5 metus iš eilės ne mažėja, o nuolat auga“, – komentavo G.Kubiliūnienė.
Po Neringos išsirikiavusios Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybės taip pat išsiskiria šalies vidurkį ženkliai viršijančia įmonių koncentracija. Be to, net 66 proc. apklaustų šalies įmonių vadovų Vilniaus regioną vadina palankiausia vieta smulkiajam ir vidutiniam verslui. 12 proc. verslo rojumi įvardijo Kauno, 9 proc. – Klaipėdos regioną.
Ketvirtoje vietoje pagal verslo laisvės indeksą atsidūrė Palangos m. savivaldybė (121 proc. šalies vidurkio), verslo kliūčių žemėlapyje per metus pakilusi net per 16 pozicijų. Didele įmonių koncentracija išsiskiriančiame kurorte sudarytos sąlygos verslui palankiai buvo įvertintos tiek verslo asociacijų, tiek savivaldybių administracijų atstovų.
Tarp regionų, lenkiančių šalies vidurkį, atsidūrė ir Druskininkai, Elektrėnai, Kauno ir Vilniaus rajonai, Mažeikiai ir Birštonas.
Tauragės apskrityje – niūrios nuotaikos
G.Kubiliūnienė pastebi, kad šiemet verslo barjerų „epicentras“ iš Šiaurės Rytų Lietuvos persikėlė į pasienio su Rusija rajonus, pirmiausia – į Tauragės apskritį.
„Net pusė apklausoje dalyvavusių Tauragės apskrities įmonių regiono verslo aplinką įvertino nepalankiai. Tuo tarpu Panevėžio regiono įmonės šiais metais pozityviau įvertino regione esančias sąlygas verslo plėtrai nei pernai, be to, šiame regione sparčiai augo ir veikiančių įmonių skaičius“, – sako G.Kubiliūnienė.
Pagėgių savivaldybė – vienintelė, kurioje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius per praėjusius metus ne augo, o mažėjo. Lėčiausiais įmonių augimo tempais taip pat išsiskyrė Visagino, Molėtų rajono ir Tauragės rajono savivaldybės.
„Keli dalykai lemia tokį pasiskirstymą – tiek verslo atstovai prastai vertina aplinką, tiek pačių įmonių skaičius šiose savivaldybėse augo lėčiau nei vidutiniškai“, – sako G.Kubiliūnienė.
Ji patikina, kad indeksas sudarytas remiantis 14 kriterijų.
„Inicijuodami šį tyrimą siekiame dviejų dalykų – būdami smulkaus ir vidutinio verslo partneriu norime padėti identifikuoti svarbiausias problemas, ir antra – skatiname verslo ir valdžios dialogą“, – sako G.Kubiliūnienė.
Skundžiasi mokesčiais ir darbuotojų trūkumu
Tyrime dalyvavę verslininkai ir asociacijų vadovai didžiausiomis šiemetinėmis verslo kliūtimis įvardijo mokesčių naštą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, biurokratinį reguliavimą ir sąnaudų augimą.
V.Sutkus patikina, kad didžiausia ekonominė grėsmė – darbo jėgos mokesčiai.
„Darbo jėgos apmokestinimas tikrai didelis, apie tai mums reikia galvoti. Jei darbo vietą įkurti labai brangu, mokesčiai labai dideli ir iš to uždirbti labai sunku arba neįmanoma, tai akivaizdu, kad niekas darbo vietų nekurs. Valdžia turėtų atsižvelgti į tai darydama ilgalaikes prognozes“, – sakė V.Sutkus.
Tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje daugiausia nerimo tyrimo dalyviams kelia gyventojų emigracija – ją kaip didžiausią socialinę grėsmę verslui įvardijo 46 proc. apklaustų įmonių. Tarp ekonominių grėsmių daugiausia verslininkų išskyrė darbo jėgos mokesčius (34 proc.) bei kainų augimą (31 proc.).
„Tyrimas atskleidė, jog ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiams ruošiasi vos 5 proc. šalies mažų ir vidutinių įmonių. Mažas dėmesys inovacijų diegimui negali nekelti susirūpinimo. Juolab kad gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą“, – sakė „Citadele“ banko departamento vadovė G.Kubiliūnienė.
Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą.
„Mažinant verslo kliūtis padėtų ir aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis. Mūsų tyrimas parodė, kad šiemet, kaip ir pernai, savivaldybių atstovai verslo sąlygas vertina kur kas palankiau nei patys verslininkai. Skiriasi ir įmonių bei vietos valdžios požiūriai į didžiausius verslo skaudulius – tai rodo, jog savivaldos institucijos toli gražu ne visuomet žino vietos verslo poreikius“, – sakė G.Kubiliūnienė.
