„Lietuvos žinios“ rašo, kad J.M.Nowakowskis neneigia, jog už gerą kainą Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ parduotų savo įmonę Lietuvoje „Orlen Lietuva“.
„Jei tik Rusijos naftos koncernas „Gazprom“ ar kuris kitas rusų investuotojas pasiūlys naudingą kainą, parduosime Mažeikių gamyklą. Baltijos valstybėms derėtų organizuoti verslą su Lenkija abiem šalims priimtinomis sąlygomis, be jokių pilkųjų ir šešėlinių teisinių išsisukinėjimų bei klastos. Pavargome nuo lietuvių klaidų, mano manymu, nuo baisių klaidų“, – sakė ambasadorius.
Dalyvaudamas Latvijoje surengtoje konferencijoje „Latvijos–Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo plėtra. Lenkijos investicijų klimatas“ ambasadorius J.M.Nowakowskis laikraščiui teigė, neva Baltijos šalių rinka Lenkijos investuotojų akyse praranda patrauklumą.
„Mes visada buvome atviri užsienio investuotojams. Lenkijoje yra 14 specialiųjų ekonominių zonų, kuriose dirba nemažai Baltijos šalių įmonių. Mums visada buvo svarbi kaimynė Lietuva ir net Latviją mes vadinome „Lietuva 2“. Bet susiklosčius nemaloniai situacijai dėl Lenkijos investicijų Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje, kuri priklauso lenkų koncernui „PKN Orlen“, santykiai gali pasikeisti. Bendrovė „Orlen Lietuva“ – didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje ir stambiausia bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ klientė. Tačiau nustatyti įmonės produktų vežimo į „Klaipėdos naftos“ terminalą geležinkelio tarifai yra didesni nei lietuviams. Ir jie bus didinami dar labiau. Lenkų investuotojų diskriminavimas Lietuvoje daro įtaką mūsų investuotojų verslo aktyvumui Latvijoje ir visame Baltijos regione“, – sakė Lenkijos ambasadorius Latvijai.
Anot ambasadoriaus, šiuo metu su „Lietuvos geležinkeliais“ galioja tokia sutartis, pagal kurią lenkai kiekvienais metais praranda šimtus milijonų eurų.
„Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos įsigijimas Lietuvoje, įskaičiuojant ir jos modernizavimą, kainavo 3 mlrd. JAV dolerių. O dabar lenkams už šią įmonę siūlomas tik milijardas dolerių. Priimdama sprendimą pirkti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos akcijas Lenkija pirmiausiai vadovavosi politiniais sumetimais: mums atrodė svarbu palaikyti kaimynus. Pasirodo, tai buvo klaida. O kai politikos nebėra, lieka vien ekonominis klausimas“, – tvirtino J.M.Nowakowskis.
Antai Lenkija iki šiol yra pasirengusi dalyvauti ir drauge finansuoti naujosios Visagino atominės elektrinės statybos projektą, bet naujos Ignalinos elektrinės projektas nejuda, lietuviai įsivėlę į nesibaigiančias diskusijas. Tuo tarpu rusai, pasak ambasadoriaus, savo Baltijos AE stato Kaliningrade jau nuo šių metų vasario ir baigs 2016-aisiais.
