„Lietuvai nevykdant pažadų, buvome priversti suformuoti aiškesnę poziciją, kuri atsižvelgia į Lenkijos interesus, o ne vien sentimentus, kuriuos lemia bendra istorija“, – Lenkijos parlamente sakė viceministras, kurį cituoja PAP agentūra.
Jis informavo, kad Lietuvos ambasadoriui Lenkijoje buvo įteikta nota dėl švietimo situacijos, tačiau kada tai įvyko, tiksliau nenurodė.
Lietuva, atmesdama Varšuvos priekaištus, pabrėžia, kad šalyje yra sudarytos geriausios sąlygos lenkams mokytis gimtąja kalba už Lenkijos ribų.
Apžvalgininkai Vilniuje mano, kad kitokį požiūrį į Lietuvą gali lemti ir pasikeitusi Lenkijos užsienio politika, nes Lenkija siekia didesnio vaidmens Europos Sąjungoje ir suartėjo su Rusija. Taip pat pabrėžiamas ir ministro Radoslawo Sikorskio neigiamas asmeninis nusistatymas, nors daugelis pripažįsta, kad ir Lietuva suteikia pretekstą, nes netesėjo pažado leisti pavardes dokumentuose rašyti naudojant lenkiškus rašmenis.
Įtampą taip pat kelia ir pelno neduodančios Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ investicijos į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.
