„Verslo žinios“ rašo, kad rinkos siūloma ir „PKN Orlen“ pageidaujama kaina gali nesutapti.
„Konservatyviai vertinant, “PKN Orlen„ turėtų gauti apie 1 mlrd. JAV dolerių. Rytų kapitalo bendrovės, tikėtina, galėtų išspręsti žaliavos tiekimo klausimą ir taip pagerinti finansinius rezultatus, taigi, ir jų pasiryžimas mokėti aukštesnę kainą yra didesnis nei konkurentų iš Vakarų. Viliamės, kad taip ir bus“, – sakė „Finasta Corporate Finance“ direktorius Skirmantas Miliauskas.
„GILD Bankers“ projektų vadovas Paulius Nevinskas skaičiuoja, kad galima kaina, kurią siūlytų naftos perdirbėjos pirkėjai, svyruoja nuo 0,9 mlrd. iki 1,1 mlrd. JAV dolerių. Tikrą vertę, anot jo, nustatyti sunku, kadangi „Orlen Lietuva“ dirba nuostolingai jau keletą metų iš eilės.
„Galimi “Orlen Lietuvos„ pirkėjai turėtų siūlyti mažesnę kainą nei ta, už kurią “PKN Orlen„ galėtų sau leisti Mažeikių įmonę parduoti pagal rinkos santykinius rodiklis. Turint omenyje, kiek lenkai sumokėjo už Mažeikių gamyklą, dabar jiems juo labiau neapsimoka įmonės pardavinėti. Kai “PKN Orlen„ nupirko “Mažeikių naftą„, šios veiklos rezultatai, palyginti su dabartiniais, buvo įspūdingi, o nuo to laiko jie tik prastėjo. Be to, naftininkų akcijos rinkoje pirkimo metu irgi buvo vertinamos pagal didesnius santykinius daugiklius“, – sakė P.Nevinskas.
„Finasta Corporate Finance“ atstovas skaičiuoja, kad vidutiniškai Vidurio ir Rytų Europoje naftos perdirbimo sektoriaus įmonių akcijos rinkoje vertinamos 6,5 EV/EBITDA. Tam tikros nuolaidos „Orlen Lietuvai“ galėtų būti taikomos dėl naftos tiekimo neužtikrintumo, problematiško naftos eksporto, reikalingų investicijų į įrangos ir infrastruktūros atnaujinimą.
„Rusijos ir Lenkijos spaudoje buvo pasirodę įvairių spekuliacijų, kad “Orlen Lietuvos„ pardavimo kaina galėtų siekti nuo 700 mln. iki kelių milijardų JAV dolerių, tačiau sunku pasakyti, ar jos yra pagrįstos profesionalia analize, ar tai tik spėlionės. Vertinimas labai priklauso nuo veiklos perspektyvų, o joms įvertinti reikia tiek patikimų įmonės veiklos planų, kurių viešai nėra, tiek išorinių veiksmų įveikimo (pvz., “Družbos„ naftotiekio atšakos likimas arba produktų realizavimo infrastruktūra), dėl kurių šiandien nėra aiškumo“, – sakė „SEB Enskilda Lietuva“ vadovas Žygintas Mačėnas.
