„Aš manau, kad pritraukti vieną iš lenkų mažmeninės prekybos kompanijų yra realu (...) Turbūt nėra daug priežasčių, kodėl mūsų regionas Lenkijos mažmenininkams turėtų būti tabu, tiesiog reikia su jais padirbėti ir įrodyti, kad Lietuvos rinka jiems gali būti patraukli“, – BNS sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
„Fresh Market“ užsidarė, „Prisma“ užsidarė, „Zzz“ internetinės prekybos portalas užsidarė, o „Lidl“ atėjo. Tai rodo, kad rinka pas mus sąlyginai maža, – sako L.Vilimas.
Apie tai, kad į Lietuvą galėtų ateiti Lenkijos prekybos tinklas, antradienį pareiškė Lenkijoje viešintis premjeras Saulius Skvernelis.
Lenkijos prekybos tinklas padidintų konkurenciją
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo, naujo mažmeninės prekybos tinklo atėjimas būtų naudingas Lietuvai, tačiau apsunkintų jau esamų rinkos žaidėjų darbą.
„Šiuo metu ta konkurencija yra pakankamai intensyvi. Naujo žaidėjo atėjimas į rinką dar labiau paintensyvintų konkurenciją. (…) Tai yra naudinga vartotojams, o rinkos dalyviams taptų dar sudėtingiau ir sunkiau dirbti bei konkuruoti. Didėjant konkurencijai, reikės ieškoti naujų įvairių būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti pirkėjus“, – BNS tvirtino L. Vilimas.
T. Povilausko teigimu, pernai Lietuvos rinkoje sėkmingi startavęs Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“ įrodė, kad šalies rinkoje dar yra pakankamai vietos naujiems žaidėjams. Jis neatmetė galimybės, kad Lenkijos mažmenininkas gali orientuotis į mažesnių kainų segmento parduotuves.
„Kaip rodo „Lidl“ pavyzdys, su tam tikrais produktais, ypač importuojamais iš Lenkijos ar kitų šalių, yra erdvės kainų mažėjimui. Aš neatmesčiau galimybės, kad „Lidl“ atėjimas į Lietuvą pristabdė kai kurių produktų kainų augimą. Latviai ir estai, kurie neturi „Lidl“, kažkiek pavydi mums, nes, jų nuomone, Lietuvoje maisto prekių kainos pastaruoju metu augo lėčiau nei Latvijoje ir Estijoje būtent dėl „Lidl“ efekto“, – sakė T. Povilauskas.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad naujas rinkos žaidėjas galėtų sumažinti kainas vartotojams, tačiau jų mažėjimas tikriausiai nebūtų didelis.
„Jeigu atsirastų stiprus rinkos žaidėjas, kuris pasiūlytų papildomos konkurencijos dabartiniams rinkos dalyviams, galbūt apjungtų kai kuriuos rinkos žaidėjus, sustiprintų logistikos grandinę bei parduotuvių tinklą, tai galime tikėtis kažkokios sinergijos ir galbūt mažesnių kainų vien dėl didesnės konkurencijos. Labai erdvės didelės tam nėra, ką matėme ir su „Lidl“ atėjimu, tam tikras teigiamas efektas buvo, bet stebuklų čia įvykti negali“, – BNS tvirtino N. Mačiulis.
Įsitvirtinti Lietuvoje būtų sunku
L. Vilimo teigimu, naujam žaidėjui įsitvirtinti sąlyginai mažoje Lietuvos rinkoje būtų sunku.
„Mes per paskutinius metus galėjome matyti daug svarbių bei reikšmingų veiksmų ir sprendimų kasdieninio vartojimo prekių rinkoje. „Fresh Market“ užsidarė, „Prisma“ užsidarė, „Zzz“ internetinės prekybos portalas užsidarė, o „Lidl“ atėjo. Tai rodo, kad rinka pas mus sąlyginai maža, kur veikia daug stiprių žaidėjų. Kiekvienas ieško, kaip joje išgyventi“, – teigė L.Vilimas.
Anot T. Povilausko, norinčių investuoti į vieną ar kitą sritį visuomet atsiranda, o investicijų sėkmė priklauso nuo pasirinktos verslo plėtros koncepcijos ir finansinių resursų.
„Versle vistiek atsiranda avantiūristų, kurie nori investuoti. (...) „Prisma“ nesėkmę daugiau lėmė koncepcijos klausimas, o „Fresh Market“ – finansavimas, nes nebebuvo lėšų tolesniai plėtrai. Jeigu šie dalykai yra subalansuoti, plėtra įmanoma“, – tvirtino SEB analitikas.
Jo teigimu, svarbu ir tai, kad iniciatyva pritraukti naują žaidėją į mažmeninės prekybos rinką sklinda iš valdžios pusės.
„Manau, kad galime kalbėti ir apie politinį postūmį, norint didinti konkurenciją. Kiekvienam investuotojui yra geras ženklas, kad valstybė nori didinti konkurenciją. Tai gali paskatinti lenkų kompanijas eiti į Lietuvos rinką“ – sakė T. Povilauskas.
Tuo metu N. Mačiulis atsargiai vertino Lenkijos mažmeninės prekybos tinklo galimybes įsitvirtinti Lietuvoje.
„Šiek tiek skeptiškiau vertinčiau galimybę, kad Lietuvoje galėtų atsirasti visiškai naujas mažmeninės prekybos žaidėjas ir bandytų čia ieškoti kažkokių nišų. Turbūt labiau tikėtinas scenarijus, jeigu yra iš tiesų tokie pasvarstymai, kad kažkuris Lenkijos tinklas bandytų įsigyti Lietuvoje jau veikiantį mažmeninės prekybos tinklą ir jį sustiprinti“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.
Jis nenorėjo įvardinti, kurie Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai galėtų būti potencialūs taikiniai pirkimui.
Lenkijos mažmenininkai lėšų plėtrai turi
Pasak T. Povilausko, pastaruoju metu Lenkijoje vyksta sparti mažmeninės rinkos plėtra, kelios kompanijos surengė pirminį viešąjį akcijų platinimą (IPO), tačiau kol kas pagrindinis dėmesys yra skiriamas vidaus rinkai.
„Lenkijos kompanijas reikia pakviesti, sudominti, parodyti, kad Lietuvos rinka irgi yra įdomi. Lenkijos mažmenininkai lėšų plėtrai turi, ta pati „Žabka“ (Lenkijos mažmeninės prekybos tinklas – BNS) labai sparčiai plečiasi ir tam tikru metu Lietuva taip pat pateks į jos radarą“, – tvirtino SEB analitikas.
Jo teigimu, Lenkijos mažmenininkų susidomėjimą Lietuva rodo ir tai, kad maždaug prieš pusmetį apie plėtros planus Baltijos šalyse skelbė Lenkijos prekybos tinklas „Pepco“, prekiaujantis drabužiais ir namų apyvokos prekėmis.
„Tiesa, „Pepco“ neprekiauja maisto produktais, tačiau jos veiklos koncepcija taip pat yra pakankamai mažo ploto lenkiško stiliaus parduotuvės, kurios, manau, turi perspektyvų ir Lietuvoje“, – sakė T. Povilauskas.
Jis prognozavo, kad Lenkijos mažmenininkai plėstųsi miestuose.
„Plėstis į regionus būtų rizikinga. Lenkams kartais yra sunku suvokti, pas juos ir gyventojų skaičius yra didesnis, ir ne taip kinta, kaip Lietuvoje. Manau, kad plėtra būtų vykdoma miestuose. Tačiau reikia veiksmų ir iš mūsų pusės, ta pati „Invest Lithuania“ (tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra – BNS), ir kitos institucijos turi dirbti kartu ir įvertinti galimus plėtros modelius, ar tokio tipo parduotuvės galėtų veikti Lietuvoje“, – teigė T. Povilauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad tikėtis greito Lenkijos mažmenininko atėjimo neverta.
„Tokie dalykai padaromi ne per metus, mažiausiai reikės poros metų, tačiau tai (naujo žaidėjo atėjimas – BNS) yra įmanoma. Nepaisant to, jog Lietuva gyventojų skaičiumi yra mažėjanti rinka ir tai yra blogai, tai nėra rinka, į kurią negali ateiti daugiau naujų žaidėjų. Apskritai, yra dar ir Vakarų Europos mažmeninės prekybos tinklų, kurių dar nėra Baltijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijos „Aldi“, – sakė T. Povilauskas.
Lenkijos mažmenininkus į Lietuvą pakvietė S. Skvernelis
Apie galimybę pritraukti Lenkijos prekybos tinklą į Lietuvą pranešė kaimyninėje šalyje viešintis S. Skvernelis. Lenkijos investicijas į Lietuvos ekonomiką jis pirmadienio vakarą aptarė su Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininku Jaroslawu Kaczynskiu.
„Yra pasiūlymas ieškoti galimybių galbūt vienam iš lenkų prekybos tinklų pasižiūrėti, ar būtų perspektyvu investuoti Lietuvoje (...) Kalbant apie prekybos tinklus, vaistų rinką, transporto infrastruktūrą investicijos yra laukiamos ir tai buvo aptarta“, – BNS antradienį sakė S.Skvernelis.
Kol sprendimai nepriimti, S.Skvernelis konkretaus prekybos tinklo neįvardijo. Daugiausia parduotuvių Lenkijoje turi prekybos tinklai „Žabka“ ir „Lewiatan“. Populiarias parduotuves „Biedronka“ valdo Portugalijos verslininkai.
