Tai patvirtina bendrovių įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti jungties projektą, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
Maksimalus numatytas projekto biudžetas Lietuvoje sieks 220 mln. eurų, iš kurių 147,2 mln. eurų – Europos Sąjungos parama. Tuo metu Lenkijoje investicijos turėtų siekti apie 703 mln. eurų, iš kurių apie 368 mln. eurų – ES parama.
„Įsigaliojus PSE investiciniam sprendimui turime tvirtą įsipareigojimą iš abiejų šalių dėl šio viso regiono energetiniam saugumui svarbaus projekto įgyvendinimo. „Harmony Link“ yra strateginis Lietuvos projektas, ši jungtis užtikrins pajėgumus komercinei elektros prekybai po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Rugsėjį „Litgrid“ akcininkai apsisprendė dėl „Harmony Link“ statybos ne jūra, o sausuma, taip pat pritarė finansiniam investiciniam sprendimui, kuriuo Lietuva ir Lenkija patvirtino savo įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti jungties projektą.
Lietuvoje dalį jungties turėtų sudaryti oro linija bei požeminis kabelis. Tiesiant jungtį taip pat planuojama panaudoti geležinkelį „Rail Baltica“ ir automagistralę „Via Baltica“ tarp Lenkijos ir Lietuvos.
„Litgrid“ gruodžio pradžioje paskelbė 220 kV elektros linijos iki sienos su Lenkija bei transformatorių pastotės projektavimo konkursą. Lygiagrečiai vyksta ir „Harmony Link“ teritorijų planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
„Harmony Link“ suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas. „Litgrid“ skelbė, kad projektas Lietuvoje turėtų būti įgyvendintas iki 2031 metų birželio pabaigos.
Spartesnis projekto įgyvendinimas buvo vienas iš prezidento Gitano Nausėdos lūkesčių būsimam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui.
„Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau pateiktiems rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.