„Politine prasme gamykla yra svarbi, ji turi simbolinę reikšmę, bet nėra strateginė ekonomine prasme. Naftos produktus į Lietuvą gali importuoti bet kas“, – penktadienį Lenkijos žiniasklaida cituoja D.Grybauskaitės žodžius, pasakytus naujienų agentūrai AFP.
Lenkijos politikas, Energetikos tyrimų instituto vadovas Andrzejus Sikora, komentuodamas šį D.Grybauskaitės pasisakymą, aiškino, kad tokie pareiškimai yra grynai politinio pobūdžio. Esą Lietuvos valdžia neturi galimybių daryti įtakos verslo sprendimams.
Tačiau panašios nuomonės kaip prezidentė laikosi ir kai kurie analitikai. „DnB NORD“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis naujienų portalui 15min.lt anksčiau yra sakęs, kad labai baimintis, jog „Orlen Lietuva“ galėtų atitekti kokiai nors Rusijos bendrovei, kurią valdo Kremlius, neverta.
„Prisibijoma, kad bus politinis spaudimas. Bet jei bus nupirkta tik „Orlen Lietuva“, tai nebus galimybės daryti jokio spaudimo. Kur čia paspausi? Naftos nepardavinėsi? Tai pats save nuskriausi, nes bus importuojama per terminalą, ir viskas“, – aiškino analitikas.
Naujienų portalas 15min.lt primena, kad visai neseniai netilo spekuliacijos apie tai, kad koncernas „PKN Orlen“ naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose gali parduoti kokiai nors Rusijos bendrovei.
Nors koncerno atstovai tai neigė, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei šiuos gandus patvirtino. Lenkų spauda savo ruožtu buvo pranešusi, kad gamykla Mažeikiuose domisi bendrovės „Lukoil“ ir TNK-BP, o Rusijos žiniasklaida teigė, kad gamyklos Mažeikiuose akcijos gali atitekti bendrovei „Surgutneftegaz“ mainais į jos valdomo Vengrijos naftos koncerno MOL akcijas.
„Orlen Lietuva“ 2009 metais patyrė 88 mln. litų konsoliduoto grynojo nuostolio.