Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad papildomas bankų apmokestinimas nebūtų sąžiningas kitų sektorių, taip pat uždirbusių didelius pelnus, atžvilgiu, tuo metu „laisviečių“ frakcijos vadovas Vytautas Mitalas mano, kad itin didelių bankų pelnų apmokestinimas turi pagrindo.
„Aišku, toks sprendimas, kuris labai staigiai nusileido ant bankų galvų, – dar tik buvo diskutuojama teoriškai Lietuvos banke, po to staigiai priimtas kaip Finansų ministerijos oficialus Vyriausybės siūlymas, investicinei aplinkai nepadės“, – ketvirtadienį BNS teigė Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas.
„Bet reikia įvertinti ir išskirtines aplinkybes, kurios susiklostė ir jos sukrito kelios vienu metu: ir Europos Centrinio Banko nustatytos palūkanų normos, ir ta situacija, kurią turime apskritai su bankų pelningumo išaugimu kartais, net ir pasiekiant milijardą“, – pridūrė jis.
Tačiau V. Mitalas sako, kad toks mokestis galėtų būti įteisintas: „Apskritai galėtų... Esu atviras ieškoti sprendimų. Būtų sveika diskusija su Lietuvos banku ir Bankų asociacija“.
„Pasiūlymą reikės vertinti Seime, bet kažkokio modelio paieškos turi racijos, ypač suprantant, kad dabar pasiūlytas modelis yra susietas su apmokestinimu iš palūkanų gaunamų pajamų, kurios gerokai padidėjusios“, – BNS tvirtino parlamentaras.
Tuo metu E.Gentvilas įsitikinęs, kad toks mokestis gali pakenkti šalies investiciniam klimatui.
„Šiandien (...) neplanuoju balsuoti už šito solidarumo įnašo arba papildomą athok – bankų apmokestinimą, nes atsiras kiti sektoriai, kurie turi taip pat netikėtai didelius pelnus. Pagalvokime apie Lietuvos investicinį klimatą – kaip atrodo Lietuva, kai ne tik bankai čia bijos ateityje (investuoti – BNS), nes bet kada gali būti papildomai apmokestinami, bet visi pasižiūrės, kad Lietuva neprognozuojama šalis, kurioje, jeigu turi didelius pelnus, gali būti papildomai apmokestinamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė E.Gentvilas.
E.Gentvilas teigė nesutinkantis, kad bankų pelnai dabar yra neplanuotai dideli. Jis priminė, kad 2020 metais Seimui leidus Sauliaus Skvernelio Vyriausybei papildomai pasiskolinti 5,3 mlrd. eurų kovai su pandemija, tai išgelbėjo Lietuvos ekonomiką, o iš to užsidirbo ir bankai.
„O dabar sakoma, kad bankai netikėtai daug užsidirbo. (...) Nesutinku, kad neplanuotai“, – pabrėžė liberalų lyderis.
E.Gentvilas įsitikinęs, kad „geri“ ekonomistai ir finansininkai turėjo matyti, kad „skaidrioje, mažai šešėlio turinčioje ekonomikoje kiekviena transakcija eis per bankus ir padės bankams užsidirbti“.
Pasak jo, biotechnologijų įmonės per koronaviruso pandemiją taip pat užsidirbo didelius pelnus.
„Irgi neplanuotai milijardus uždirbo, tai kitas žingsnis – jas apmokestinti pasinaudojant tuo, kad tai neplanuoti pelnai?“ – svarstė E.Gentvilas.
E.Gentvilas sako, kad toks bankų solidarumo mokestis būtų ne tik „bausmė bankams, bet ir pačiai Lietuvai“, kurios investicinės aplinkos reitingas, pasak jo, „tikrai kristų“.
Jis priekaištavo, kad bankų įnašo idėjos autoriai jos nederino su kitais koalicijos nariais.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.
Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
