Nors liberalų siūlymas – išskirtinis – Seimo nariai neįvardija, kam tiksliai turėtų būti panaudojamos sutaupytos lėšos.
„Siūlome [...] šias lėšas panaudoti kaip finansines priemones tose srityse, kuriose anksčiau jos nebuvo naudojamos ir kurios sukurtų ilgalaikę, stabilią ir patikimą finansinę grąžą“, – teigia parlamentarai ir priduria sąlygą – asignavimų mažinimas negalėtų būti vykdomas iš lėšų, skirtų ministerijų darbuotojų darbo užmokesčiui.
Registruodami tokį siūlymą Seimo nariai daro prielaidą, kad „valstybė jau yra išnaudojusi savo ekonomikos potencialą, o tolesnė plėtra ir investicijos be ryžtingų pastangų, pertvarkant valstybės valdymą, viešųjų investicijų ir švietimo politiką, nėra įmanomos“.
Anot pasiūlymo autorių, valdymo funkcijas vykdančių institucijų skaičius yra per didelis, o valstybės lėšos panaudojamos ne taip efektyviai.
„Taip yra dėl nepakankamos politikų ir aukštų valstybės pareigūnų kompetencijos, trumpalaikių motyvų dominavimo, pernelyg didelio viešųjų finansų valdytojų skaičiaus ir kitų sisteminių priežasčių“, – tikina pasiūlymo autoriai.
Siūlymą liberalai registravo antradienį. Jį pasirašė šie parlamentarai: Simonas Gentvilas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Kęstutis Glaveckas, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas, Aušrinė Armonaitė, Ričardas Juška, Jonas Varkalys, Gintaras Vaičekauskas, Jonas Liesys, Juozas Baublys, Gintaras Steponavičius, Vitalijus Gailius.
Parlamentas šį Liberalų sąjūdžio frakcijos narių registruotą siūlymą, kaip ir kitus, kurių šiai dienai Seimo nariai yra registravę 80, svarstys lapkričio 23-ąją.
