15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti

Lietuva gali tapti ES sutelktinio finansavimo verslo centru Europoje

Nuo 2021 m. lapkričio 10 d. įsigalios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų. Reglamentas įneš esminių pokyčių į ES sutelktinio finansavimo rinką: nuo lapkričio 10 d. Įmonė, gavusi sutelktinio finansavimo licenciją bet kurioje ES valstybėje, galės siūlyti sutelktinio finansavimo paslaugas visoje ES. Tai reiškia, kad sutelktinio finansavimo bendrovės, įkurtos ir gavusios licenciją Lietuvoje, galės aptarnauti visą ES rinką, rašoma pranešime spaudai.
Eurai (asociatyvi nuotr.)
Eurai (asociatyvi nuotr.) / 123RF.com nuotr.
Temos: 2 Verslas Finansai

Reaguodami į sutelktinio finansavimo reglamentavimo Europos Sąjungoje pokytį, lietuviška alternatyvaus finansavimo platformų kūrėja „CreditOnline“ ir advokatų kontora „EXE.legal“ pasirašė strateginę partnerystės sutartį dėl kompleksinių sprendimų teikimo sutelktinio finansavimo paslaugų tiekėjams. Tikimasi, kad šis, vieno langelio principu veikiantis, teisės ir technologijų paslaugų kompleksas padės sutelktinio finansavimo rinkai plėsti savo verslą ES.

Anot advokatų kontoros „EXE.legal“ vadovo dr. Pauliaus Astromskio, palanki Lietuvos verslo aplinka ir stiprėjanti Lietuvos, kaip ES FinTech centro, reputacija gali padėti Lietuvai prisitraukti naujų sutelktinio finansavimo rinkos žaidėjų, kurie vystytų verslą iš Lietuvos. „Pasauliniame „Doing Business“ reitinge Lietuva šiuo metu užima 11 vietą tarp 190 valstybių. Tai reiškia, kad, bendrai paėmus, galime pasiūlyti itin palankias verslo sąlygas toms bendrovėms, kurios nori kurti verslą Lietuvoje. Negana to, per pastaruosius kelerius metus Lietuva pastebimai sustiprino savo, kaip Europos FinTech centro – su idealia ekosistema ir aukštos kokybės priežiūra – reputaciją. Dėl šių bei daugybės kitų priežasčių, naujasis sutelktinio finansavimo rinkos reguliavimas gali būti itin palankus Lietuvai”, – sako „EXE.legal“ vadovas Paulius Astromskis.

Kaip teigia „Creditonline“ įkūrėjas ir vadovas Juozas Rupšys, Lietuva turi gilias tradicijas kuriant alternatyvaus finansavimo platformas. Pastaruoju metu mūsų šalyje kuriamos platformos yra įvardijamos, kaip vienos iš geriausių pasaulyje. Pavyzdžiui, „Creditonline“ kuriami finansavimo sprendimai patenka tarp top 10 geriausių platformų prestižiniame „GoodFirms“ reitinge. Viena iš pasaulyje lyderiaujančių paslaugų, produktų ir programinės įrangos apžvalgos svetainė „Digital.com“ įtraukė „CreditOnline“ į top 20 pasaulio paskolų aptarnavimo programinės įrangos kūrėjų gretas.

Taip pat spartus sutelktinio finansavimo rinkos augimas Lietuvoje parodo, kad mūsų specialistai žino, kaip šią verslo nišą auginti. Lietuvos banko skaičiai rodo, kad šių metų pirmąjį pusmetį sutelktinio finansavimo platformų operatoriai sudarė trečdaliu daugiau sandorių nei per visus 2020 m., o bendra finansuotų projektų vertė taip pat augo trečdaliu. Viena iš tokio augimo priežasčių slypi tame, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje gyventojų santaupos svyruoja ties istoriniu maksimumo, tad žmonės aktyviai ieško būdų, kaip sukauptus pinigus efektyviai įdarbinti.

Pavyzdžiui, vien Lietuvoje gyventojų indėliai bankuose nuo Covid pandemijos pradžios padidėjo apie 4 mlrd. EUR ir pakilo iki pakilo iki 19,4 mlrd. EUR. Panašios tendencijos vyrauja ir kitose euro zonos valstybėse. Tad naujasis reglamentas atvers šiems investuotojams naujų galimybių investuoti, projektų vystytojams – gauti reikalingą finansavimą, o sutelktinio finansavimo platformoms – padėti šioms šalims sudaryti tarpusavio sandorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų