Sukūrus turtingiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną, JAV kasmet gautų apie 90 mlrd. dolerių naudos, Europa – apie 120 mlrd., skaičiuoja Europos Komisija (EK). Manoma, kad maždaug per dešimtmetį dėl tokios sutarties Europos ekonomika kasmet augtų daugiau kaip po 0,5 proc., o vidutinė šeima per metus sutaupytų 500 eurų namų ūkio lėšų, pažymi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius R.Vilpišauskas.
Tačiau pasipriešinimas susitarimui auga – Vokietijoje prieš JAV prezidento Baracko Obamos vizitą praeitą mėnesį vyko protestai, o praėjusią savaitę paskelbta, kad 70 proc. vokiečių tiki, jog sutartis veikiau žalinga. Prancūzijoje tiek pat žmonių netiki, kad šalies interesus apgintų Briuselis ar sava vyriausybė, o šalies prezidentas Francois Hollande`as, gindamas šalies ūkininkų interesus, į tarptautinės prekybos liberalizavimą žiūri skeptiškai.
Vartotojai – tarp laimėtojų
„Kai šalinamos kliūtys prekybai ir investicijoms, naudą pirmiausia pajunta prekybininkai ir investuotojai, o dėl išaugančios konkurencijos vartotojai gali tikėtis kainų mažėjimo.
Daugelyje studijų matomas gana aiškus sutarimas, kad sutarties tarp JAV ir Europos, panaikinsiančios daugybę tarpusavio prekybos ir investicijų kliūčių, įgyvendinimas turėtų reikšmingą ekonominę naudą abejose Atlanto pusėse“, – teigia R.Vilpišauskas.
Tokia sutartis – vienas būdų išlaikyti JAV dėmesį mūsų regione.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vyriausias atstovas prie tarptautinių organizacijų Gintaras Morkis sako, kad prognozuojamas sutarties naudas neabejotinai patirtų ir Lietuva.
„Lietuva yra eksportuojanti šalis. Tik eksportas gali toliau stiprinti Lietuvos ekonominius ir socialinius pajėgumus, užtikrinti ekonomikos augimą ateityje. Kai kurios mūsų prekės susiduria su aukštais tarifais, daugybe netarifinių barjerų – reguliavimo, standartų derinimo, ilgai trunkančio sertifikatų gavimo. Sutartis labai palengvintų situaciją“, – kalba G.Morkis.
Abu pašnekovai pažymi, kad svarbus čia ir geopolitinis, saugumo aspektas: tokia sutartis – vienas būdų išlaikyti JAV dėmesį mūsų regione. Savo ruožtu R.Vilpišauskas atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės apklausos rodo, jog Lietuvoje iš visų ES šalių palaikymas šiai sutarčiai yra didžiausias.
Kodėl priešinasi didžiosios Vakarų Europos šalys?
Pagrindinės visuomenės grupės, kurios gali nukentėti pradėjus įgyvendinti sutartį, pasak R.Vilpišausko, būtų tos įmonės, kurios, patyrusios stipresnį konkurencinį spaudimą, būtų priverstos bankrutuoti.
„Nieko nuostabaus, kad matome viešas protesto akcijas, nes bet kokia prekybą liberalizuojanti sutartis sukelia nepasitenkinimą tų, kuriems išauga konkurencija. Tačiau jei konkurencija nedidėtų, negautume visos prognozuojamos ekonominės naudos“, – kalba pašnekovas.
R.Vilpišausko teigimu, Prancūzijos ūkininkų susirūpinimas yra pagrįstas, nes jiems tektų susidurti su didelių, produktyvių JAV ūkių, naudojančių pažangiausius metodus, konkurencija. Šie galėtų išstumti iš rinkos kai kuriuos Europos konkurentus. Kadangi, pasak pašnekovo, Prancūzijos ūkininkai tradiciškai turi didelę įtaką politikų sprendimams dėl išorės prekybos sąlygų, šalies prezidento skepticizmas sutarties klausimu yra suprantamas.
Jos dažnai primena įvairias istorijas, susijusias su skalūnų dujomis, pavyzdžiui, vaizdo siužetus apie iš čiaupo vietoje vandens bėgantį degantį skystį.
Tačiau, anot R.Vilpišausko, egzistuoja ir nemažai nepagrįstų baimių, dezinformacijos ir klaidingo įsivaizdavimo.
„Įvairiose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, kur parama šiai sutarčiai pastebimai sumažėjo, yra labai daug baimių, menkai susijusių su realybe.
Jos dažnai primena įvairias istorijas, susijusias su skalūnų dujomis, pavyzdžiui, vaizdo siužetus apie iš čiaupo vietoje vandens bėgantį degantį skystį.
Tokių istorijų galima išgirsti ir apie TTIP. Tarkime, dėl to, kad produktų standartai kris, nukentės vartotojai.
Tačiau paradoksalu yra tai, kad šios baimės paplitusios abejose Atlanto pusėse“, – sako politologas.
Ar Lietuva būtų pajėgi konkuruoti naujomis sąlygomis?
G.Morkis, paklaustas, ar išaugus konkurencijai Lietuva sugebės išlikti konkurencinėje kovoje, sako, kad tai – daugiausia nerimo keliantis klausimas. Tačiau, pasak pašnekovo, Lietuva jau dabar konkuruoja su gerokai pigesnių prekių šalimis ir tai daro sėkmingai.
„Derybininkų vertinimu, smulkiam ir vidutiniam verslui patekti į JAV rinką bus daug lengviau. O konkuruoti... Žinoma, atsiranda daugiau žaidėjų, bet Amerika nėra pigių prekių šalis. Tai – rinkos ekonomikos šalis, tad jei atlaikome tokį spaudimą iš ne rinkos ekonomikos valstybių, čia, manau, tikrai nebus problemų.
ES rinkoje Lietuva jau dabar konkuruoja su žymiai pigesnių šalių prekėmis, tad ir toliau tikrai sugebės konkuruoti. Abejonių kelia trąšų gamintojų situacija. Energetinės sąnaudos JAV yra tris kartus mažesnės, nei Lietuvoje. Čia gali būti problemų, todėl siekiama, kad iš JAV būtų galima laisvai importuoti suskystintas dujas, kurios ten gali būti pigesnės“, – kalba G.Morkis.
