„Emisijų apimtys priklausys nuo obligacijų paklausos, tačiau jos neturėtų būti mažesnės kaip po 300 mln. eurų. Todėl pasiskolintų lėšų suma turėtų prasidėti nuo 600-700 mln. eurų, o jei bus didelė paklausa – iki 1 mlrd. eurų“, – BNS sakė R.Valentonis
Jo teigimu, pirminė penkerių metų obligacijų kainos indikacija yra 65–70 bazinių punktų, o dešimtiems metų – 95-100 bazinių punktų virš atitinkamo laikotarpio EUR IRS. Tokiu atveju palūkanos būtų atitinkamai apie 0,42-0,47 proc. ir 0,9-0,95 procento.
Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, Finansų ministerija obligacijų platinimui pasamdė tarptautinius bankus „BNP Paribas“, „Citigroup“ ir „Erste Group“.
Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad Lietuva tarptautinėse finansų rinkose šiemet gali skolintis 1-2 mlrd. eurų. Dar iki 2 mlrd. eurų numatoma pasiskolinti vidaus rinkoje.
Vyriausybė kovo viduryje patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą. Balandžio pradžioje skelbta, kad Lietuva iš Europos investicijų banko (EIB), Šiaurės investicijų banko (ŠIB) ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) jau yra užsitikrinusi 1,5 mlrd. eurų vertės paskolų.
Tarptautinėse rinkose Lietuva paskutinį kartą skolinosi pernai birželį, tuomet išplatintos 650 mln. eurų nominalios vertės 10 metų ir 850 mln. eurų nominalios vertės 30 metų euroobligacijų emisijos. Jų palūkanos yra atitinkamai 0,5 proc. ir 1,625 procento.
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ vasario pabaigoje padidino Lietuvai suteiktą kredito reitingą iki A+ su stabilia perspektyva. „Fitch Ratings“ Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A (stabili perspektyva), „Moody‘s“ – A3 (teigiama perspektyva), „DBRS Morningstar“ – A (teigiama perspektyva).
