Palyginus su kaimynėmis Estija ir Latvija, bendrame nuotolinio darbo indekse atitinkamai atsidūrusiomis 8-oje ir 21-oje vietose, Lietuva pirmauja net keliose kategorijose. Įrodžiusi, kad turi pajėgumų reaguoti į kibernetines grėsmes ir tam suteikti tinkamas teisines priemones, šalis buvo įvertinta kaip viena saugiausių vietų dirbti virtualiai – užėmė antrą vietą, pirma atiteko Slovakijai.
Remiantis „NordLayer“ atliktu tyrimu, Lietuvoje darbui nuotoliu reikalinga infrastruktūra yra geresnė nei kitose Baltijos šalyse – tiek virtuali, tiek fizinė. Infrastruktūros kategorijoje šalis rikiuojasi 23-a. Kadangi interneto prieiga taip pat yra neatsiejama sąlyga dirbti nuotoliniu būdu, ekspertai įvertino ir interneto prieinamumą Lietuvoje (3 vieta) bei jo kokybę (21 vieta).
Sudarant indeksą taip pat analizuoti ekonominiai bei socialiniai šalių rodikliai, tokie kaip šalies patrauklumas turistams, anglų kalbos mokėjimas, šalies pragyvenimo lygis, lėšos, skiriamos švietimui ir sveikatos apsaugai. Panašiai kaip kaimyninės šalys, Lietuva atrodo tik vidutiniškai (33 vieta) – prasčiausiu balu įvertintas valstybės pasiryžimas skirti daugiau resursų gerinti švietimo kokybę ir rūpintis gyventojų sveikata.
Be to, indekso rengėjai apžvelgė ir valstybių pasirengimą COVID-19 pandemijai, kuri, jei netinkamai valdoma, gali sukelti daug nepatogumų dirbti atvykusiems žmonėms. Įvertinus visuomenės vakcinacijos rodiklius ir, bendrai, šalies pasirengimą kovoti su epidemijomis ir pandemijomis, Lietuva užėmė 23-ą vietą. Nors Latvija daugelyje kategorijų atsidūrė žemesnėse vietose, tačiau ji atrodo geriau pasirengusi COVID-19 pandemijai – užėmė 17-ą vietą.
Pasak Jutos Gurinavičiūtės, „NordLayer“ technologijų vadovės, nuotolinis darbas šiuo metu itin aktuali tema viešojoje erdvėje, o ypač – verslui. Pavyzdžiui, įmonė „Airbnb“ neseniai paskelbė dirbsianti tik nuotoliu, o „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas tokį darbo modelį vadina „neproduktyviu“.
„Kad ir kuris variantas teisingesnis, prasidėjus COVID-19 pandemijai dauguma vienaip ar kitaip susidūrėme su nuotoliniu ar hibridiniu darbo modeliu ir netgi tos įmonės, kurios buvo didžiausios šios tendencijos skeptikės, buvo priverstos keistis. Panašu, kad darbo rinka darysis vis mobilesnė, todėl mūsų komanda parengė resursą, darbuotojams padėsiantį priimti objektyvius sprendimus, iš kurios šalies dirbti nuotoliniu būdu“, – teigia J.Gurinavičiūtė.
Visą šalių analizę galite rasti čia.
