Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijos ištakos glūdi dar 2012 m. Vis dėlto, tik praėjus trejiems metams, po daugybės mokslininkų, verslininkų ir viešojo sektoriaus atstovų tyrimų, diskusijų ir rekomendacijų, mūsų šalies strategiją oficialiai palaimino ir Europos Komisija (EK), kurios atstovai neabejoja – Lietuva yra pasirengusi ir pajėgi kurti žinių ekonomiką, o vieną iš svarbiausių šių dienų potencialų – žinias, panaudoti aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų gamybai bei kūrimui.
Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijos ištakos glūdi dar 2012 m.
Kokios yra konkrečios balandį oficialiai pristatytos ir pradėtos įgyvendinti mūsų šalies sumanios specializacijos sritys, kurios bus stiprinamos ES struktūrinių fondų lėšomis 2014–2020 m. laikotarpiu?
Kaip teigė Ūkio ministerijos Inovacijų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius, Lietuva išskyrė šešias specializacijos kryptis, kurios yra suskirstytos į 20 prioritetų.
„Kryptys, kurioms bus skiriamas ypatingas dėmesys, yra šešios. Jos apima sveikatą ir biotechnologijas, energetiką ir tvarią aplinką, naujus gamybos procesus, transportą, logistiką bei informacines ir ryšių technologijas, agroinovacijas ir maisto technologijas bei galiausiai įtraukią ir kūrybingą visuomenę“, – Lietuvos sumanios specializacijos strategijos kryptis vardino D.Kucevičius.
Lietuva išskyrė šešias specializacijos kryptis, kurios yra suskirstytos į 20 prioritetų.
Svarbu pažymėti, kad visose šešiose sumaniosios specializacijos kryptyse Lietuva jau yra padėjusi tvirtus pagrindus.
„Sumaniosios specializacijos kryptys buvo suformuotos išanalizavus Lietuvos verslo potencialą, imlumą žinioms ir vertinant, ar mokslo žinios verslininkams padės prisidėti prie ūkio stiprinimo. Be to, buvo žiūrima, ar šalyje yra būtinas mokslo ir studijų kokybės lygis, ir ar vienos, ar kitos srities vystymas prisidės sprendžiant ne tik Lietuvos, bet ir visos ES ekonomines bei socialines problemas“, – apie Lietuvos sumaniosios specializacijos formavimą kalbėjo D.Kucevičius.
Apie Lietuvos pasiryžimą tvirtai prisidėti prie ambicingo ES tikslo tapti dar konkurencingesniu bei inovatyvesniu regionu, liudija ir tai, kad mūsų valstybė yra pirmoji iš trijų Baltijos šalių, gavusi EK pritarimą specializacijos strategijos įgyvendinimui ir jau pradėjusi ją įgyvendinti.
Pagal ES fondų investicijų veiksmų programos 1-ąjį prioritetą – „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, atitinkančias Sumaniosios specializacijos strategiją, Ūkio ministerija investuos 326,11 mln. eurų.
Investicijos atiteks įmonių atliekamiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms.
Lėšos padalintos kiekvienai krypčiai, atsižvelgiant į jos potencialą. Daugiausia investicijų – 28 proc. – atiteks sveikatos technologijoms ir biotechnologijoms. Šiek tiek mažiau – 21 proc.– energetikai ir tvariai aplinkai. 19 proc. lėšų atiteks naujų gamybos procesų, medžiagų bei technologijų kūrėjams.
13 proc. – agroinovacijoms ir maisto technologijoms, 10 proc. ir 9 proc. – atitinkamai kūrybingai visuomenei bei transportui, logistikai ir informacinėms ryšio technologijoms.
