Per aštuonis šių metų mėnesius iš Lietuvos jau emigravo daugiau nei 1,5 mlrd. Lt, ir nors pinigų emigracijos mastas dar neprilygsta prieš krizę buvusio lygio, tendencijos rodo, kad ateityje lito migracija iš Lietuvos tik stiprės.
Didžioji dalis pinigų iš Lietuvos iškeliauja atsiskaitant už prekes, kurių Lietuva negali arba nesugeba pasigaminti.
Vien už Rusijoje išgaunamus naftos ir dujų išteklius kasmet iš šalies iškeliauja keliolika milijardų litų, o turėdama silpnai išvystytą pramonę Lietuva turi mažai ką pasiūlyti mainais į importuojamus energetinius resursus, tad prekyba su Rusija vien pernai kiekvieno lietuvio piniginę paplonino kiek daugiau nei trimis tūkstančiais litų.
„Mes esame energetinės politikos įkaitai. Mes neturime pasirinkimo – tik importuoti viską iš Rytų šalių“, – pastebėjo „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Taip pat nemaža problema yra ta, kad Lietuva pinigus skolinasi Vakarų rinkose, o atiduoda juos Rytų šalims.
Prekyba su Rusija vien pernai kiekvieno lietuvio piniginę paplonino kiek daugiau nei 3 tūkst. Lt.
Ž.Maurico teigimu, tai, kad pinigai nemėgsta Lietuvos, rodo ir istorinė patirtis: „Atgavus nepriklausomybę, beveik kiekvienais metais Lietuvą palikdavo daugiau pinigų negu į ją atvykdavo. Išimtis buvo 2009–2010 metai, kai kritusios importuojamų energetinių resursų kainos bei sumažėjęs automobilių ir kitų pramonės gaminių importas ledio Lietuvai trumpam pakreipti pinigų migracijos kryptį.“
Ekonomistas teigia, kad, norėdama sumažinti pinigų emigracijos srautus, Lietuva turėtų didinti eksportą ir mažinti importą.
Lengviau esą būtų mažinti importą, tačiau tam reikia politinės valios, tuo metu eksporto didinimas – kiek sunkesnis, visgi įgyvendinamas uždavinys.
Skatinti eksportą reikėtų plečiant pramonės šakų plėtrą, skatinant paslaugų eksportą, formuojant palankią mokesčių sistemą, mažinant darbo jėgos ir kapitalo bei didinant vartojimo ir turto apmokestinimą, pritraukiant užsienio investuotojų.
Būtų paranku vilioti investicijas į aukštųjų technologijų pramonę.
Lietuvos situaciją esą šiek tiek gelbsti emigrantų į Lietuvą atsiunčiami pinigai, visgi to esą negana – vartoti užsienio rinkose pagaminamų produktų Lietuva vis vien turėtų mažiau.
„Sukūrę šeimas ir įsikūrę svečiose šalyse emigrantai bus vis mažiau linkę siųsti pinigus Lietuvoje likusiems tautiečiams“, – niūroką ateitį piešė Ž.Mauricas.
