Ją inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad neigiamai kontrolės veiksmus įvertino 44 proc. apklaustųjų, kurie tikino, kad tai – ne banko reikalas ir tiesiog kliento laiko gaišinimas. Tuo tarpu maždaug kas dešimtas (11 proc.) tvirtos nuomonės neturėjo.
„Tai jautri ir emocijas kelianti tema, kurią užaštrina viešai papasakotos vienetinės istorijos apie bankų kartais pritaikomas ribojimo priemones. Finansų sektorius yra įvairių piniginių operacijų vykdymo sankirta, todėl natūralu, kad mes turime prievolę prižiūrėti, jog nelegali veikla būtų užkardyta. Atskirais atvejais tai gali sukelti nepatogumų, tačiau atsižvelgiant į nusikaltėlių veikimo mastus, manau, atsargumo ir prevencijos užmiršti neturėtume“, – pastebi J.Ivaška.
45 proc. apklausoje dalyvavusių apklaustųjų teigiamai vertina galimybę pateikti papildomus dokumentus dėl jų sąskaitoje vykstančių operacijų, jei bankas to paprašytų. Iš jų kas ketvirtas pažymėjo, kad bankas privalo domėtis tokiomis operacijomis.
„Ši respondentų dalis absoliučiai įprasta praktika laiko atidesnį lėšų judėjimo vertinimą, siekiant užkirsti kelią galimiems nusikaltimams. Dar 21 proc. apklausos dalyvių mano, jog tai pirmiausia naudinga jiems patiems. Tokios procedūros leidžia geriau apsaugoti asmenines lėšas, užkerta kelią nelegalioms operacijoms“, – teigia jis.
Nagrinėjant gilesnius visuomenės sociologinius pjūvius paaiškėjo, kad apklausos metu būtent moterys buvo linkusios perleisti bankui svertus užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams. Taip pat aukštojo išsilavinimo respondentai dažniau minėjo tokių veiksmų naudą sau.
Tuo tarpu pinigų plovimo prevencijos oponentų stovykla turėjo savų argumentų, kodėl jiems tai neatrodo pagrįsta ir reikalinga.
23 proc. respondentų sakė, jog ne banko reikalas, iš kur pinigai pervedami į asmeninę sąskaitą ar kur iškeliauja iš jos. Dar 21 proc. bankų priežiūrą laikė nereikalingu biurokratizmu ir kliento laiko gaišinimu. Tarp skeptikų daugiau buvo vyrų, 46-55 metų amžiaus grupės atstovų, taip pat vidurinio išsimokslinimo respondentų.
Anot pašnekovo, atmetus emocijas į šalį ir įvertinus milijonus eurų siekiančius sukčiavimo mastus, akivaizdu, kad akylumas yra būtinas.
„2023-aisiais Lietuvos bankų asociacija skelbė vertinimus, jog per metus finansiniams sukčiams pavyko išvilioti apie 12 mln. eurų iš gyventojų ir verslų, o atgauti pavyko mažiau kaip pusę – apie 5 mln. eurų. Sukčiavimo mastai yra įspūdingi ir tvirtai teigti, kad esame nuo to apsaugoti, būtų per drąsu. Ant sukčių jauko gali užkibti bet kas. Dideliu iššūkiu išlieka sąmoninga nelegali veikla, kurios padariniai gyventojams, verslams ar valstybei gali būti milžiniški“, – konstatuoja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Kartu jis dalinasi patarimais, kaip elgtis tuo atveju, jei bankui kilo įtarimų dėl lėšų judėjimo jūsų sąskaitoje. Jo teigimu, pats blogiausias sprendimas būtų situaciją ignoruoti ir nereaguoti į banko prašymus pateikti apie tai daugiau informacijos, situaciją pagrįsti galinčius dokumentus ir kitus įrodymus.
„Patarčiau bendradarbiauti ir pateikti sandorį ar sandorius pagrindžiančius įrodymus, paaiškinimus. Įsigilinkite į situaciją ir į tai, ko iš jūsų prašoma, nes be to procesai nepajudės. Kartu apsvarstykite, kokių turite įsipareigojimų, kokius mokėjimus privalote įvykdyti ir nepasilikite situacijos aiškinimosi paskutinei minutei. Atviras ir operatyvus bendradarbiavimas yra geriausias pasirinkimas“, – tvirtina J.Ivaška.
„Spinter tyrimai“ 1017-os Lietuvos gyventojų apklausą atliko vasario 18-25 dienomis, joje dalyvavo 18-75 metų amžiaus visuomenės atstovai.
