Spartus augimas
Lietuva – plačiajuosčio sparčiojo interneto lyderė Europoje. Šiuo metu šviesolaidžio ryšiu šalyje naudojasi daugiau kaip 36,8 proc. namų ūkių. Svarbu tai, kad matoma mažėjanti atskirtis tarp šalies miestų ir kaimiškųjų vietovių, kuriose, LR Statistikos departamento duomenimis, daugiau kaip 58 proc. šalies namų ūkių jau naudojasi plačiajuosčiu internetu. Per paskutinį dešimtmetį šis skaičius kaimiškosiose šalies vietovėse išaugo beveik 12 kartų, miestuose – daugiau kaip 2 kartus.
LR Statistikos departamento duomenimis, daugiau kaip 58 proc. šalies namų ūkių jau naudojasi plačiajuosčiu internetu.
Nors nuveikta iš tiesų nemažai – plačiajuosčio interneto vystytojai sustoti nežada. Plačiajuosčio ryšio plėtros projektus Lietuvoje vykdančios VšĮ „Plačiajuostis internetas“ direktorius Gytis Liaugminas tikino, kad dėti didžiules pastangas gerinant šviesolaidžio interneto prieinamumą ketinama ir toliau: „Kadangi šalies rodikliai interneto srityje – aukšti, įstaiga orientuojasi į fizinę šviesolaidžio infrastruktūros plėtrą kaimiškose vietovėse, o paslaugų teikimu rūpinasi ryšio operatoriai, teikiantys interneto, televizijos ir kitas paslaugas galutiniams vartotojams.
Bendradarbiaujant tikima, kad skaitmeninės technologijos – kokybiško gyvenimo rodiklis, todėl dedama daug pastangų plečiant visuomenės galimybes naudotis informacinėmis technologijomis bei siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį.“
Didžiuliai pasiekimai
„Siekdamas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus VšĮ „Plačiajuostis internetas“ Europos Sąjungos fondų lėšomis pastaraisiais metais vykdė tris projektus: RAIN, RAIN-2 ir PRIP. Jų metu pasiekti iš tiesų nemenki laimėjimai. „Pirmuoju projektu sukurta 3357 km infrastruktūra, sujungtos 467 šalies kaimiškosios seniūnijos su savivaldybėmis. Prie plačiajuosčio interneto infrastruktūros prijungta apie 330 mokymo įstaigų, pasiekta per 300 000 gyventojų“, – pasiekimus vardijo pašnekovas.
Pasak G.Liaugmino, antrasis projektas buvo orientuotas į galutinį vartotoją: „Antruoju etapu plačiajuosčio interneto infrastruktūra buvo papildyta 5775 kilometrais, prijungtos dar 982 gyvenvietės, o pasiekta apie 700 000 gyventojų. Skaičiuojant bendrai su pirmuoju RAIN, gyventojų skaičius sudarytų apie milijoną.“
Nutiesta daugiau kaip 485 km šviesolaidinių kabelinių linijų, prijungti 432 žemės ūkio sektoriaus objektai.
Trečiuoju – PRIP projektu – įstaiga siekė prisidėti prie kaimiškųjų vietovių patrauklumo, verslo konkurencingumo ir darbo lygio kilimo. „Nutiesta daugiau kaip 485 km šviesolaidinių kabelinių linijų, prijungti 432 žemės ūkio sektoriaus objektai. Daugiausia paslaugų yra teikiama ūkininkams, likusios –sodyboms ir dvarams, žemės ūkio bendrovėms bei miškų urėdijai“, – nuveiktus darbus pristatė vadovas.
Pagrindinis uždavinys – infrastruktūra
Paklaustas, ar plėtoti šviesolaidinio interneto infrastruktūrą sunku, G.Liaugminas nurodė priežastis, kurios lėmė netolygų jo pasiskirstymą. „Istoriškai buvusį netolygų teritorinį interneto pasiskirstymą lėmė tai, kad anksčiau šviesolaidinio ryšio infrastruktūra buvo plėtojama tik komerciškai patraukliose vietovėse. Pagrindinė priežastis, trukdžiusi ryšio operatoriams maksimaliai panaudoti infrastruktūros segmentus ir jais teikti kokybiškas plačiajuosčio ryšio paslaugas kaimiškųjų vietovių gyventojams ir organizacijoms – trūkstama tinklo infrastruktūros dalis“, – aiškino direktorius.
„Privatiems operatoriams pradėjus vystyti šviesolaidinę infrastruktūrą Lietuvoje, investicijos kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai dėl mažo atsiperkamumo sukurti buvo nepakankamos. Didieji operatoriai investavo į šviesolaidinę infrastruktūrą didesniuose šalies miestuose, kur potencialių vartotojų tankumas didžiausias“, – kaip atsirado interneto infrastruktūros spragos, aiškino G.Liaugminas.
Paklaustas, ar 100 proc. šalies padengimas plačiajuosčiu internetu praktiškai yra įmanomas, G.Liaugminas atsakė teigiamai – to link po truputį ir judama. „Kol kas atkakliai siekiame Europos skaitmeninėje dienotvarkėje numatyto 2020 m. strategijos uždavinio – užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų naudotis 30 Mbps arba spartesniu interneto ryšiu, o pusėje Europos namų ūkių veiktų 100 Mbps arba spartesnis interneto ryšys“, – kalbėjo direktorius.
Anot jo, minėto tikslo siekimui bus vykdomi tolimesni infrastruktūros plėtros darbai. Be to, daugiau galimybių suteiks ir ES fondų investicijos, užtikrinančios ne tik interneto infrastruktūros plėtrą, bet ir pažangių, įvairiems gyvenimo atvejams pritaikytų elektroninių paslaugų kūrimą ir tobulinimą. Tikėtina, kad įgyvendinus šią darbotvarkę bus skatinamos inovacijos ir ekonomikos augimas, gerės piliečių kasdienis gyvenimas ir įmonių kasdienė veikla.
