Paskaičiuoti kainą nesunku
Čia estai važiuoja pirkti alkoholio, nes Latvijoje jis pigesnis. Jei taip padidinsite akcizus, važiuosite ir jūs, – sakė Latvijos parlamento narys R.Ražukas.
Jei bus pritarta pasiūlymui, iki 2020 metų vien tik alui akcizas padidės 441 proc., o butelis alaus parduotuvėje vidutiniškai kainuos beveik 2 eurus. Vien tik 2017 metais akcizą norima didinti 112 proc.
Tuo tarpu stipresnio alkoholio mėgėjams – kiek silpnesni kirčiai. Akcizai degtinei iki 2020 metų palaipsniui padidės 34 proc., o parduotuvių lentynose vidutinė degtinės butelio kaina padidės maždaug pusantro euro. 2020 m. degtinės butelis turėtų kainuoti vidutiniškai apie 8 eurus.
Akcizo didinimas numatytas ir vynui. Iki 2020 metų jis didės 250 proc., o galutinė butelio kaina tada padidės maždaug 2 eurais.
Taip kaina padidėtų, jei Seimas priimtų Povilo Urbšio įregistruotas įstatymo pataisas. Vyriausybė trečiadienį pritarė Seimo narių pateiktiems Akcizų įstatymo siūlymams nuo kitų metų kovo svariai didinti alkoholiniams gėrimams taikomus akcizų tarifus.
Tad jau nuo ateinančių metų kovo 1 d. akcizų tarifai alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams turėtų didėti apie 111 proc., etilo alkoholiui – apie 5 proc.
Žalą daro ne rūšis, o laipsniai
„Valstiečiai“ į šiuos rinkimus ėjo su pažadu pirmiausia didinti mokesčius alkoholiui.
„Žalą žmogui daro ne alkoholio rūšis, o etilo alkoholis, esantis gėrime“, – gina idėją sulyginti akcizų dydžius naujasis Sveikatos ministras A.Veryga. Tiesa, jis balsavimo išvakarėse galvoja, kad pasiūlymą reikia tobulinti. Jo nuomone, būtų dar geresnis variantas, jei vieno laipsnio kaina būtų vienoda.
„Pats principas man asmeniškai tinka ir patinka, tačiau manau, kad turėtume kalbėti ne apie vieno laipsnio apmokestinimo suvienodinimą, bet apie vieno laipsnio kainos suvienodinimą. Tada atsiranda logika ir dėl gėrimo savikainos. Stipriuosius gėrimus iš tiesų yra kur kas pigiau pagaminti“, – LRT laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo A.Veryga.
Aludariai: tiek gaminti jau nereikės
Aludariai jau raunasi plaukus ir perspėja, kad „valstiečių“ didesniais akcizais blaivinama tauta tiesiog „peršoks“ nuo silpnesnio prie stipresnio alkoholio. O gamyklose esą mažės darbuotojų.
„Tiek gamybos pajėgumų, akivaizdu, tikrai nereikės“, – sako „Švyturys-Utenos alus" vadovas Rolandas Viršilas.
Jis irgi mano, kad dalis vartotojų nuo pabrangusio alaus pereis prie degtinės. „Degtinės butelį atitiks keturi alaus buteliai. Dabar – septyni“, – skaičiavo R.Viršilas.
Aludaris prognozuoja, kad lietuviai alkoholiniais gėrimais apsirūpins Lenkijoje. Tačiau sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs, kad panašią tvarką – akcizų suvienodinimo – perims mūsų kaimynės Latvija, Lenkija.
„Danske“ banko vyriausias ekonomistas Rokas Grajauskas mano panašiai. „Gyvename ES, kur nėra sienų. Todėl atsivežti galima iš bet kur. Neadekvačiai kelti akcizų nereikėtų“, – sakė R.Grajauskas.
Skandinavijoje alus apmokestintas mažiau nei degtinė
Kaip su akcizais yra kitose šalyse? Priklausomai nuo to, kurioje Europos pusėje. Pavyzdžiui, Pietų Europoje vynas akcizais apmokestinamas simboliškai arba jam visai netaikomi šie tarifai. Tai – žemės ūkio dalis.
„Degtinės butelį atitiks keturi alaus buteliai. Dabar – septyni“, – skaičiavo R.Viršilas.
Tuo tarpu griežtu alkoholio reguliavimu garsėjančioje Skandinavijoje alus apmokestinamas mažiau nei spiritiniai gėrimai. Pavyzdžiui, Suomijoje laipsniai aluje apmokestinami 1,42 karto mažiau, Danijoje – 2,67, karto, Švedijoje – 2,72 karto mažiau nei laipsnis stipraus alkoholio. Tuo tarpu Lietuvoje apmokestinimą siūloma suvienodinti.
O kaip yra su mūsų kaimynais? Lietuvoje didinti akcizus yra erdvės, nes, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje bent jau alui jie yra didesni.
Pavyzdžiui, akcizas alui Lietuvoje siekia 3,36 euro (už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais už produkto hektolitrą).
Latvijoje jis yra 4,5 euro, Lenkijoje – 4,60. Bet jei Seimas priims pataisas, Lietuvoje akcizas kitais metais alui jau sieks 7,11 euro ir smarkiai lenks kaimynus.
R.Viršilas sutinka, kad erdvės akcizų didinimui Lietuvoje tikrai yra. „Mes nesame prieš akcizų didinimą. Tačiau jei jis didės 441 proc., tai Lietuvoje dviejų gamyklų tikrai nereikės“, – užsiminė R.Viršilas.
Latvijos parlamentaras: pirksite pas mus
Ar tikrai latviai, kaip teigia A.Veryga, sektų lietuvių pavyzdžiu ir didintų akcizus? Latvijos Saeimos narys Romualdas Ražukas tuo labai abejoja. „Jis jau dabar pakankamai aukštas. Svarstant kitų metų biudžetą net nebuvo tokio siūlymo“, – 15min teigė parlamentaras. Pastarąjį kartą akcizas Latvijoje didėjo šių metų kovą.
Jis mano, kad Latvija tikrai nekreips dėmesio į tai, kokį sprendimą priims Lietuva. Be to, latviai jau pajuto, kad iš kaimynų galima užsidirbti.
„Štai dabar kaip tik važiuoju per Latvijos-Estijos sieną, kur veikia didelė alkoholio parduotuvė. Čia estai važiuoja pirkti alkoholio, nes Latvijoje jis pigesnis. Jei padidinsite akcizus, važiuosite ir jūs“, – kalbėjo R.Ražukas.
Pasiskirstymas – įvairus
Europiečiai skirtingai mėgsta alkoholinius gėrimus. Lietuvių proporcijos pasiskirsto taip: 46 proc. renkasi alų, 34 proc. – stipriuosius gėrimus. Pavyzdžiui, Rusijoje kiek kitokia situacija: 51 proc. rinkos užima stiprieji alkoholiniai gėrimai, o 38 proc. – alus.
Vakarų šalyse stiprieji gėrimai vartojami daug mažesnėmis proporcijomis, pavyzdžiui, Vokietijoje stiprieji gėrimai sudaro 18 proc. Danijoje – 14 proc., nes dominuoja alaus ir vyno vartojimas.
Beje, Lietuvoje irgi jau pastebimi vartojimo pokyčiai – pereinama prie „lengvųjų“ gėrimų.
Kartą jau atsitraukė
Aludariai iš tiesų turėtų sunerimti, nes jų valdžia didesniais akcizais beveik nekankino. Tokio botago, beje, yra sulaukę stipraus alkoholio gamintojai.
Į kovą su alkoholiu 1997 metais pakilusi Gedimino Vagnoriaus vyriausybė ėmėsi sparčiai branginti degtinę. Todėl akcizas tais metais stipriam alkoholiui didėjo 43 procentais, o nuo 1998 metų – dar 37 proc. Puslitris degtinės, kaip prisimena amžininkai, pabrango 2,5 litais 1997-aisiais ir dar 2,2 lito 1998 metais. To meto kainomis tai buvo ženklus brangimas.
Akcizus alkoholiui planuota didinti ir 1999 metais. Tačiau paaiškėjo, kad pabranginus degtinę jos gamyba smuko 60 proc., o atsiradusią nišą užpildė kontrabandinė ir nelegali prekyba.
VMI duomenimis, stipraus alkoholio akcizo pajamos 1998 metais, palyginti su 1997-aisiais, sumažėjo 34,8 mln. litų, o 1999 metais jos jau buvo net 94,8 mln. litų mažesnės nei prieš metus.
Todėl 1999-ųjų rudenį Rolando Pakso vyriausybė jau iškėlė baltą vėliavą. Skubos tvarka stipraus alkoholio akcizas buvo sumažintas 44 proc. – sugrąžintas į lygį, kuris buvo iki 1997 metų didinimų pradžios.
Tiesa, dabar alkoholio branginimo šalininkai sako, kad alus – ne kontrabandinė prekė. O ir namuose mažai kas jį verda. Todėl šešėlinė jo prekyba negali būti tokia kaip degtinės.
Beje, kai 1999 metais buvo atšaukti akcizai, Finansų ministerija aiškino, kad tokiu būdu siekiama surinkti daugiau mokesčių. Toks pat argumentas naudotas ir didinant akcizus.
„Atpigus degtinei, bus mažiau vartojama kenksmingos produkcijos“, – tuomet Seime tvirtino tuometinis finansų viceministras Edmundas Žilevičius.
Dabar "valstiečiai" tikina, kad akcizus smarkiai didinti rengiasi ne dėl to, jog nori į biudžetą surinkti daugiau pinigų, o dėl to, kad rūpinasi žmonių sveikata.
