Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Morteno Christenseno, pagal šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos reikalavimus akcizo mokesčio minimumas nuo 2010 metų šalims narėms yra 359 eurai (1240 litų) tūkstančiui litrų benzino. Dyzelinui taikomas 330 eurų (1140 litų) akcizas.
„Šiuo metu Lietuva jau yra pasiekusi dyzelino akcizo mokesčio minimumą. Tuo tarpu benzino akcizas ES nustatytų direktyvų tarifą viršija 21 procentu, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams aiškino M.Christensenas. – Nuo sausio 1 dienos Vyriausybė akcizą pakėlė iki tokio lygio, koks turėtų būti po ketverių metų.“
Generalinis direktorius lygino degalų kainų struktūrą Lietuvoje ir Lenkijoje. Mūsų šalyje akcizas sudaro 39 proc. benzino ir 35 proc. dyzelino kainos. Lenkijoje – atitinkamai 35 proc ir 28 proc. kainos.
M.Christensenas aiškino, kad nuo dabartinės kainos bendrovei tenka 8 proc. „Pelnas nulinis. Turime išlaikyti degalinių tinklą, darbuotojus“, – sakė jis.
„Jei Vyriausybė neatsižvelgs į reikalavimus, nustosime investuoti šalyje“, – sakė M.Christensenas ir patikino, kad tai nereiškia, jog „Statoil“ palieka Lietuvos rinką. Jo nuomone, jei greitai būtų imtasi atitinkamų veiksmų, pavyktų išvengti pinigų išėjimo iš šalies, šalis atgautų konkurencingumą.
„Lietuvos Statoil“ duomenimis, nuo sausio 1 dienos įsigaliojus naujiems degalų akcizų tarifams ir sugriežtėjus kredito sąlygoms rinkoje per pirmąjį šių metų ketvirtį degalų pardavimas smuko 20 procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
M.Christenseno teigimu, didžiausias pardavimo kritimas fiksuojamas Pietų Lietuvoje. Čia benzino pardavimo apimtys sumažėjo 27 proc., o dyzelino pardavimas krito 42 proc. „Šią situaciją lėmė žemesnės degalų kainos Lenkijoje, dėl kurių Lietuvos mažmeninėms prekybos įmonėms konkuruoti dėl pirkėjų pasienyje tampa sudėtinga“, – sakė jis.
Lenkijoje litras benzino šiuo metu kainuoja maždaug 45 centais pigiau nei Lietuvoje, o dyzelino kaina mažesnė 47 centais. Palyginti su Lietuva, Lenkijoje benzino akcizo tarifas mažesnis 21 proc., dyzelino – 29 proc.
Papildyta 15.40 val.: „Lukoil Baltija“ generalinis direktorius Ivanas Paleičikas 15min.lt teigė, jog investicijų grąža iš tiesų mažėja. Tačiau, jo teigimu, apie ultimatumus Vyriausybei nekalbama. „Degalų pardavimai pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo penktadaliu: didžiąja dalimi tai lėmė brangūs degalai, o bendras ekonomikos nuosmukis tik antroji priežastis“, – sakė jis.
Anot I.Paleičiko, geriausiai situaciją atspindi padėtis pasienio degalinėse. Pavyzdžiui, dvi pasienyje su Lenkija esančios „Lukoil“ degalinės, kuriose 90 proc. degalus pirkdavo tranzitinis transportas, šiemet į Lietuvos biudžetą sumoka 1,5 mln. Lt mažiau nei pernai. „Akivaizdu, kad aukšti akcizai pirmiausia kenkia valstybės biudžetui, o ne konkrečiai įmonei“, – tikino I.Paleičikas.
