JAV uždraudus importuoti rusiškas dujas ir naftą iš Rusijos, o Jungtinei Karalystei naftos iš Rusijos atsisakyti įsipareigojus iki metų pabaigos, dabar visų akys krypsta į Europą.
Labiausiai staigiems žingsniams priešinasi vokiškas, austriškas, olandiškas flangas.
„Jeigu staiga per dieną atsisakytume Rusijos naftos, anglių ir dujų, tai nustumtų mūsų šalį ir visą Europą į recesiją, pavojuje atsidurtų šimtai darbo vietų, ištisos pramonės įmonės atsidurtų prie žlugimo slenksčio“, – trečiadienį kalbėdamas parlamente jau girdėtą naratyvą kartojo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Skaičiuojama, kad iki Rusijos invazijos į Ukrainą 55 proc. sunaudojamų gamtinių dujų Vokietija importavo iš Rusijos.
Įvesti energijos išteklių importo iš Rusijos embargą Europos Sąjungą (ES) garsiausiai ragina Baltijos šalys. Tiesa, pačios savo iniciatyva jos to dar nėra padariusios.
„Jeigu Lietuva atsisakytų energijos išteklių importo iš Rusijos, tai būtų impulsas ir pavyzdys kitoms Europos šalims žengti tą patį žingsnį“, – 15min teigė energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
O kodėl to dar nepadaryta? Priežasčių tam ne viena, o tarp jų – ir politinės valios trūkumas.
„Žengti tokius žingsnius, būti pirmiems reikia daug politinės valios. Lietuva išnaudojo politinės valios resursus pripažindama Taivano atstovybę, padariusi sprendimą stabdyti kalio trąšų tranzitą per Lietuvą.
Politinę valią Lietuva parodė ir čia, bet jos resursai, susiduriant su augančia infliacija, biudžeto poreikiais krašto apsaugai, bent menku laipsniu kompensuoti Lietuvos gyventojams augančias energetines kainas, ją paralyžiavo – ne visiškai, bet didele dalimi. Politinė valia matyti užsienio santykių srityje – iš prezidento, užsienio reikalų ministro, o Vyriausybė, atsakinga už vidaus ekonomiką, valios realizuoti to nesukaupia“, – svarsto A.Sekmokas.
Jeigu Lietuva atsisakytų energijos išteklių importo iš Rusijos, tai būtų impulsas ir pavyzdys kitoms Europos šalims žengti tą patį žingsnį.
V.Putinui padėjome įsigyti 133 tankus
Tad, kol diskusijos vyksta toliau, milijonai eurų iš Lietuvos, kaip ir kitų Europos šalių, teka į Rusijos kišenę finansuoti karo mašiną – ir dar didesnėmis sumomis nei pernai, nes dujų bei naftos kainos smarkiai išaugusios.
15min prašymu, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas paskaičiavo, kiek Lietuva galėjo sumokėti Rusijai už gamtines dujas, elektrą ir naftą nuo vasario 24 iki kovo 22 d. – pirmąjį karo Ukrainoje mėnesį. Kadangi oficialių duomenų apie Rusijai sumokamas sumas nėra viešai skelbiama, ekonomistas rėmėsi vidutinėmis rinkos kainomis.
O suma įspūdinga – nors kiek sumokėjome už naftą paskaičiuoti kebliau, vien už gamtines dujas ir elektrą Lietuvos įmonės Rusijai galėjo atseikėti daugiau nei 200 mln. eurų.
Kitaip tariant, vien apmokėdami šias sąskaitas V.Putinui padėjome įsigyti 133 tankus. Skaičiuojama, kad vienas tankas T-72 Rusijoje kainuoja apie 1,5 mln. eurų.
Nuo rusiškų gamtinių dujų sukamės, bet kada atsisakysime?
Didžiausios rusiškų gamtinių dujų pirkėjos Lietuvoje – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ ir valstybės valdoma dujų tiekėja „Ignitis“. Abi įmonės neatskleidžia, kokį rusiškų gamtinių dujų kiekį įsiveža iš Rusijos, tačiau teigia, kad jis sudarydavo iki trečdalio viso portfelio, o pastaruoju metu kiekiai buvo kur kas mažesni. Rusiškas dujas importuoja ir keletas smulkesnių bendrovių.
-
Ar Lietuva gali užbėgti Rusijai už akių ir atsisakyti jų dujų bei naftos?
-
V.Sinkevičius: dujos nėra silpnoji Lietuvos vieta, problema – elektra
-
Rusija patenkina beveik ketvirtadalį Vokietijos naftos ir dujų importo
-
Premjerė: Lietuvai visiškai realu atsisakyti energetinių išteklių iš Rusijos
-
Seimas ragina Vyriausybę greičiau nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą
-
V.Putinas nurodė mokėjimus už rusiškas dujas iš „nedraugiškų šalių“ priimti tik rubliais
Dar neseniai į Lietuvą rusiškos dujos keliavo dviem būdais – didžioji dalis per vamzdynus iš Baltarusijos, mažesnė – per Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
Tiesa, prasidėjus karui, vienas šių kelių netrukus užsidarė – Lietuva uždraudė į Klaipėdos suskystintų dujų terminalą (SGD) tiekti suskystintas rusiškas dujas, kurios sudarė iki penktadalio importo. Įsigaliojus naujoms Europos Sąjungoms sankcijoms Rusijos oligarchams, SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ nuo kovo 3 d. sustabdė rusiškų „Novatek“ SGD krovinių priėmimą.
„Minimu laikotarpiu į Klaipėdos SGD terminalą dujų iš Rusijos atgabenta nebuvo“, – pabrėžė „Klaipėdos nafta“ atstovai.
Tad į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pradžios rusiškos gamtinės dujos tekėjo tik vamzdynais – šią sumą T.Povilauskas ir pabandė apskaičiuoti. Ekonomisto vertinimu, per šį laikotarpį iš Rusijos į Lietuvą atitekėjo dujų už maždaug 185 mln. eurų.
Suprasti akimirksniu: kaip skaičiavome
- Remdamasis „Ambergrid“ duomenimis, ekonomistas T.Povilauskas skaičiuoja, kad Lietuvą per mėnesį pasiekė 1,95 mln. megavatvalandžių (MWh) gamtinių dujų iš Rusijos per Baltarusiją: toks kiekis išeina atmetus tranzitą į Kaliningradą. T. y. tai skirtumas tarp srauto per Kotlovkos įleidimo tašką iš Baltarusijos į Lietuvą ir per Šakių DAS į Kaliningradro sritį.
- Gamtinių dujų srautas padauginamas iš vidutinės gamtinių dujų kainos šį mėnesį – 94,5 euro/MWh (Baltijos šalių dujų biržos „Get Baltic“ duomenys). Tiesa, dujas iš Rusijos perkantys klientai sutartyse galėjo užfiksuoti ir mažesnes kainas, tačiau, T.Povilausko nuomone, jos neturėtų labai skirtis nuo rinkos kainos.
- SUMA: 185 mln. eurų.
„Nors ši suma atrodo labai didelė, iki 2021 m. dujų kaina už megavatvalandę siekė apie 20–25 eurus – kainos pakilusios 6 kartus ir dėl to ši suma atrodo efektinga“, – atkreipė dėmesį T.Povilauskas.
Be to, nors tokią ar panašią sumą už rusiškas dujas galėjo sumokėti Lietuvos įmonės, dujos buvo pirktos visam Baltijos regionui.
„Šis srautas įtraukia ir dujų srautą į Latviją, kuris gali būti skirtas eksportui arba kaupiant atsargas Inčukalnio saugyklose“, – pabrėžia T.Povilauskas.
Tai reiškia, kad dalis rusiškų dujų, kurias įsigyja Lietuvos bendrovės, yra skirtos kaupti rezervams, dalis – kitų Baltijos šalių vartotojų poreikiams.
Tą patį pabrėžė ir „Ambergrid“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė:„Pastaruoju metu reikšmingas dujų srautas iš Lietuvos dujų perdavimo sistemos, kurioje susimaišo dujos, patekusios iš Rytų ir Vakarų, t. y. Klaipėdos SGD terminalo, keliavo Latvijos kryptimi.“
Dujų rinkos dalyviai tvirtina, kad Lietuva išsiverstų ir be rusiškų dujų, tačiau jų prireikia kitoms Baltijos šalims aprūpinti. Kaip 15min tvirtino „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius, Lietuvos klientų poreikį įmonė visiškai užtikrina per SGD terminalą. Sausį įmonė rusiškų gamtinių dujų vamzdynais išvis nepirko, o vasarį pirkimus atnaujino, tačiau visos šios dujos keliavo į Latvijoje esančią Inčukalnio dujų saugyklą.
„Šiuo metu Lietuvos klientų poreikį užtikriname per SGD terminalą. Lietuvos poreikiams rusiškų dujų neimportavome, o dujotiekiu patiektas dujas nukreipėme į saugyklą Latvijoje. Ten saugomos dujos gali būti naudojamos Latvijos, Estijos klientų poreikiams arba Lietuvos tiekimo saugumui užtikrinti“, – 15min komentavo „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas A.Ketlerius.
Tačiau, panašu, kad įmonė pasiryžusi ir iš viso atsisakyti rusiškų dujų, o šį procesą gali paskatinti pats V.Putinas. Agresorius pareiškė, kad iš „nedraugiškų šalių“, kurioms priskiria Lietuvą ir daugumą kitų Vakarų valstybių, mokėjimus už dujas priims tik rubliais. Į tai „Ignitis grupės“ atstovas spaudai A.Ketlerius 15min trečiadienį atsakė: „Mokėjimų „Gazprom“ neplanuojame, bet popkornų užsipirksime“.
Kitas klausimas, ar rusiškų dujų pasiryžusi atsisakyti kita stambi jų pirkėja – „Achema“, kuri trečiadienį 15min patikino, kad balandžio mėnesiui pirkti dujų iš „Gazprom“ nesuplanuota. Tiesa, ar rusiškų dujų pirkimas gali būti atnaujintas, įmonė neatskleidė.
Trečiadienį Seimo ekonomikos komitete kalbėjęs „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sakė, kad dirbant visomis apimtimis, rusiškais vamzdynais atkeliavusios dujos sudaro iki trečdalio visų suvartojamų dujų, tačiau nuo rudens, kai „Achema“ dirba puse pajėgumų, „Gazprom“ dujų įmonė beveik nenaudoja.
Visgi A.Sekmokas teigė, ar pavyks apsispręsti dėl rusiškų gamtinių dujų embargo valstybės lygmeniu, priklausys ir nuo privataus verslo lobistų, ir nuo pačios Vyriausybės svarstymų, ar tai nepakenks šalies verslui.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną niuansą, kuris gali sunkinti rusiškų dujų atsisakymą – jų tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą.
„Sudėtingesnis dalykas, kad per Lietuvą dujų tranzitas į Karaliaučių eina. Bet, matyt, teisiškai galima atskirti Lietuvos reikmėms skirtą importą ir dujų tranzitą į Karaliaučių. Jei vyriausybiniu lygmeniu būtų uždraustas importas, tai galima būtų padaryti“, – svarstė ekspertas.
Elektrą apribojome, bet neatsisakėme
Rusišką elektrą į Lietuvą importuoja „Inter RAO Lietuva“, valdoma Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“. Nors „Inter Rao Lietuva“ apribota galimybė disponuoti kai kuriomis bendrovės sąskaitomis, nes įmonė siejama su sankcionuojamu asmeniu Igoriu Sečinu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus teigimu, tai įmonės veiklos nesutrikdė, ji toliau prekiauja elektra.
T.Povilausko skaičiavimais, iš Rusijos į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pradžios elektros importuota už 17 mln. eurų.
Suprasti akimirksniu: kaip skaičiavome
- Komercinis tarpsisteminis elektros srautas Lietuva–Kaliningradas siekė 107,480 MWh.
- Vidutinė kaina, „Nord Pool“ duomenimis, 159,9 eurų/MWh.
- SUMA: 17 mln. eurų
Tiek T.Povilauskas, tiek A.Sekmokas pastebi, kad tam tikrų žingsnių, kaip atsiriboti nuo Rusijos, imamasi ir šioje srityje – elektros importas iš Kaliningrado srities dėl Rusijos invazijos į Ukrainą apribotas kovo 3 d. Bendras elektros srautas iš Kalingrado buvo sumažintas iki „techninio“, siekiančio 150 MW.
Tačiau A.Sekmokas nenorėjo prognozuoti, ar importas iš Kaliningrado bus visiškai nutrauktas, tačiau ragino bent jau nedelsti nutraukiant elektros linijas su Baltarusija. Jis įžvelgė, kad tarp eilučių tokį raginimą galima įskaityti ir Seimo priimtoje rezoliucijoje įvesti embargo rusiškoms energetinėms žaliavoms.
„Importą iš Kaliningrado gali būti sunku padaryti dėl elektros kainų, kurios kyla. O elektros linijų su Baltarusija išjungimas nekelia ekonominių rizikų – tai sprendimas, rodantis politinę Lietuvos Vyriausybės valią: ar susikoncentruojame į lengvus komercinius sprendimus, kurie karo pabaigą pasiekus gali būti keičiami, ar imamės neatšaukiamų ir galutinių, vedančių į sinchronizaciją su Europa“, – pabrėžė jis.
Rusiškos naftos atsisakyti lengviausia
Sunkiausia paskaičiuoti, kiek per pirmą karo mėnesį sumokėjome Rusijai už jos svarbiausią aukso gyslą – naftą. Lietuvoje rusišką naftą perka Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“. 15min kreipėsi į „Orlen Lietuva“, prašydama pateikti informaciją, kiek įsigijo naftos iš Rusijos.
Kol kas atsakymo negavome, tad ir bent apytiksliai apskaičiuoti, kiek vasario 24 – kovo 23 dienomis sumokėjome Rusijai už naftą, keblu. Kovo viduryje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kalbėjęs „ORLEN Lietuva“ pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas patikino, kad nuo kovo vidurio ir balandžio mėnesiams bendrovė nėra sudariusi sutarčių dėl rusiškos „Urals“ naftos pirkimo.
Jei per Būtingę pastarąjį mėnesį būtų atgabentas toks pat rusiškos žaliavinės naftos kiekis, koks buvo vidutiniškai per šių metų sausį ir vasarį – 72 proc. viso kiekio, ši Rusijai sumokėta suma būtų siekusi apie 290 mln. eurų.
Tokią sumą gauname, nes, Statistikos departamento duomenimis, per Būtingės terminalą sausį iš Rusijos įsivežta 3675 tūkst. barelių, o rusiškos „Urals“ naftos vidutinė kaina pastarąjį mėnesį buvo 79,2 euro.
Visgi, kadangi „Orlen Lietuva“ atstovai buvo nurodę, kad kiekiai kovą bus mažesni, 290 mln. eurų suma vargiai galėjo būti pasiekta.
Netrukus ir ši milijonų upė iš Lietuvos į Rusiją gali išsekti. Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę pareiškė, kad Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ jau greitu metu ketina atsisakyti rusiškos naftos.
„Kiek man yra žinoma, artimiausiu metu pati įmonė ketina atsisakyti žaliavinės naftos <...>. Kiek žinau, įmonė jau yra labai arti tos stadijos, kada nebepirks daugiau rusiškos naftos ir nenaudos perdirbimui“, – žurnalistams komentavo premjerė.
Nors ekspertai anksčiau svarstė, kad sovietmečiu tik rusišką naftą perdirbti statytai „Orlen Lietuva“ galėtų būti sudėtinga pereiti prie kitų šalių naftos, bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybinės veiklos valdymui Audrius Daugnora LRT radijui pareiškė, kad dabar įmonės technologijos pritaikytos perdirbti ir iš kitų šalių gaunamą naftą.
„Dar kartą galiu pasakyti, kad atsisakyti rusiškos naftos nebūtų sunku“, – sakė A.Daugnora.
Pasak jo, pastaraisiais metais gamykloje įprastai būdavo perdirbama apie du trečdaliai rusiškos naftos, tačiau dabar „tie skaičiai verčiasi į priešingą pusę“.
T.Povilausko nuomone, iš trijų aptartų energetinių rusiškų žaliavų, didžiausia tikimybė, kad greičiausiai bus atsisakyta naftos – ar įvedus ES sankcijas, ar savanoriškai.
„Įmonė skelbė, kad balandį neplanuoja pirkti rusiškos naftos, atliks remonto darbus gamykloje. Galime suprasti, kad įmonė namų darbus darosi ir yra pasirengusi nepirkti rusiškos naftos“, – mano T.Povilauskas.
Kada nuo kalbų pereisime prie veiksmų
Ryžtas įvesti embargo rusiškiems energetiniams ištekliams vis stiprėja. Premjerė I.Šimonytė pareiškė, kad Lietuvai visiškai realu atsisakyti energetinių išteklių iš Rusijos. Kad Lietuva rengiasi gyventi visiškai nepriklausomai nuo Rusijos energetinių išteklių, šią savaitę paskelbė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
O Seimas antradienį priėmė rezoliuciją dėl energetikos išteklių importo iš Rusijos ir kitų šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą, embargo. Seimas siūlo Vyriausybei spartinti strateginį Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektą bei parengti teisės aktus, leisiančius įmonėms nutraukti sutartis dėl Rusijos išteklių įsigijimo.
Tačiau kol sprendimų nėra, iš Lietuvos į Rusiją plaukiantys milijonai už energetinius išteklius reiškia, kad ir mes prisidedame prie Rusijos karo mašinos Ukrainoje finansavimo.
Vienas įtakingiausių politikos naujienų leidinių Europoje „Politico“ skelbė, kad 2020 m. Rusijai už dujas ir naftą ES sumokėjo 64 mlrd. USD – beveik toks pat buvo tų metų Rusijos gynybos biudžetas. Be to, pasak „Politico“, iš tos sumos per metus europiečiai Vladimirui Putinui nuperka 40 tūkst. Tenka tik apgailestauti, kad prie to vis dar prisideda ir Lietuva.
