2018-ieji metai Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione buvo pelningi, bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 4,3 proc., skaičiuoja „Coface“.
Į TOP 500 sąrašą patekusios įmonės augino pajamas ir sukūrė daugiau darbo vietų, tačiau arši konkurencija mažino jų pelną: bendrosios įmonių pajamos pernai augo 9,6 proc. ir pasiekė 698 mlrd. Eur, tačiau grynasis pelnas krito 1,6 proc. iki 30 mlrd. Eur.
Pirmasis Lietuvos įmonių šešetukas stabiliai kilo reitinge, smuko „Achemos koncerno“ pozicijos.
Naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“ pakilo į 18-tą vietą (pernai buvo 20 vieta), „Vilniaus prekyba“ pakilo į 21 vietą (buvo 30), „Maxima Grupė“ užėmė 32 vietą (buvo 37), „Maxima LT“ turi 102 vietą (buvo 106), „Lietuvos energija“ pakilo į 160 vietą (buvo 172), „Sanitex“ dabar užima 203 vietą (buvo 205).
Pernai tarp Lietuvos bendrovių septintoje vietoje buvęs „Achemos koncernas“ šiemet prarado 15 pozicijų ir iš 258 vietos reitinge nukrito į 273 vietą, rašoma pranešime.
Didžiausią augimą demonstravo „Kauno grūdai“, į reitingą pirmą kartą pateko „Euroaphoteka“ ir „VG Holding“.
Didžiausiu šuoliu tarp lietuviškų įmonių pasižymėjo „Kauno grūdai“, pakilę 269 pozicijomis nuo 713 iki 444 vietos, taip pat „Neo Group“ (pakilo 128 vietomis iš 551 į 423) ir „Girteka Logistics“ (pakilo 105 vietomis, iš pernai turėtos 390 į 285 šiemet).
„ME Investicija“ pagerino vietą reitinge 73 pozicijomis ir šiemet pakilo į 227 vietą (pernai buvo 300). Ryškiais šuoliais taip pat pasižymėjo „Viada LT“ (pakilo 77 vietomis, iš 405 į 328), „Spektator“ (kilo 45 vietomis, nuo 430 iki 385) ir „Kesko Senukai Lithuania“ (kilo 38 pozicijomis, iš 337 iki 299).
Į naująjį TOP 500 reitingą dvi Lietuvos įmonės pateko pirmą kartą: „Euroaphoteka“ iš karto pelnė 329 vietą, o „Vičiūnų grupės“ valdytoja „VG Holding“ užėmė 435 poziciją.
Iškrito „Lietuvos geležinkeliai“
Pernai turėję 494 poziciją reitinge, šiemet iš jo iškrito „Lietuvos geležinkeliai“, praradę 22 pozicijas ir dabar esantys 516 vietoje.
Labiausiai reitinge krito „Linas Agro Group“: prarado 41 poziciją, ir iš 320 vietos smuko iki 361. 29 pozicijas, palyginti su 2017 metais, šiemet prarado ir „Energijos skirstymo operatorius“, iš 351 vietos nukritęs iki 380 vietos. „MG Baltic koncernas“ smuko 7 pozicijomis, iš 357 vietos iki 364.
Kaip ir anksčiau, daugiausiai į TOP 500 patekusių įmonių veikia Lenkijoje – jų šiame sąraše yra 175.
Lietuvos stambiose įmonės dirba itin daug darbuotojų
VRE regione Lietuva pirmauja pagal dalį darbuotojų, dirbančių didžiosiose įmonėse, ir tokių darbuotojų vis daugėja: pernai stambioms bendrovėms teko 11,2 proc. darbuotojų nuo visų šalyje dirbančiųjų skaičiaus, o šiemet – 12,8 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Estiją beveik 3 kartus, o Latviją – daugiau nei 6 kartus.
Iš visų VRE šalių Lietuvos didžiosios įmonės pasižymi aukščiausiu mokumo indeksu, bendrai įvertintu 7,4 balais. Bendrasis šalies rizikingumas įvertintas A3 balu (patenkinamai), o verslo aplinka Lietuvoje pelnė aukštą A2 (stabilų) įvertį.
Pagal įmonių skaičių, patekusių į TOP 500 reitingą, Lietuva tarp 12 šalių, kaip ir pernai, užėmė 6-tąją vietą, nors pagal gyventojų skaičių yra tik 9-ta. Bendrai 21 Lietuvos įmonė, patekusi į TOP 500, pasiekė 26 mlrd. Eur apyvartos (palyginus su 21,27 mlrd. Eur pernai), tačiau šių bendrovių bendrasis pelnas sumenko iki 750 mln. Eur, palyginus su 958 mln. Eur 2017 metais.
Prognozuoja lėtesnę ekonomiką
2018 metais pagal BVP augimą (3,5 proc.) Lietuva nusileido daugumai VRE šalių ir aplenkė tik Čekiją (3,0 proc.), Bulgariją (3,0 proc.) ir Kroatiją (2,6 proc.). Kitų Baltijos šalių ekonomikos augo sparčiau: Estija – 3,9 proc., o Latvija – 4,8 proc..
„Pagrindiniais VRE ekonomikos augimo veiksniais buvo privatus vartojimas, didėjančios investicijos į ilgalaikį turtą ir eksportas. Nors šie rodikliai didėjo lėčiau, nei ankstesniais metais, tačiau išlaikė augimą, nepaisant euro zonos sulėtėjimo“, – komentuoja „Coface“ ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai Grzegorzas Sielewiczius
Komentuodamas Lietuvos ekonominę padėtį, G.Sielewicz prognozuoja, kad 2019 metais šalies ūkio augimas nebebus toks ryškus ir sieks 3 proc.
Jis tikisi, kad augantis užimtumas, šiek tiek padidėjusi imigracija ir silpnas produktyvumo didėjimas subalansuos darbo užmokesčio augimą, taip pat ir namų ūkių vartojimą.
Santykinai aukštas minimalus darbo užmokestis neigiamai paveiks įmonių konkurencingumą ir galimybes eksportuoti. Didėjanti įtampa tarptautinėje prekyboje turės neigiamos įtakos eksportui ir prekybai. Prognozuojama, kad mažės ir investicijų, kurios pastaraisiais metais pastebimai augo dėl palyginti palankių sąlygų gauti kreditavimą.
Eksperto teigimu, gali mažėti verslo pasitikėjimas ateitimi, išliks sunkumų surandant kvalifikuotų darbuotojų, o neigiamas šių veiksnių pasekmes galėtų sušvelninti efektyvesnis ES lėšų panaudojimas.
TOP 500 reitinge tradiciškai dominuoja kuro, energetikos, chemijos ir farmacijos sektorių įmonės, sudarančios 19 proc. visų į reitingą patekusių bendrovių. Toliau rikiuojasi automobilių ir transporto, prekybos, elektronikos ir telekomunikacijų įmonės.
„Coface“ reitingą parengė vienuoliktą kartą, jame įtrauktos didžiausios Vidurio ir Rytų Europos įmonės iš Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos ir Slovėnijos, kurių metinė apyvarta pernai buvo ne mažesnė nei 300 mln. eurų.
