Per dešimtmetį IT specialistų poreikis augo dešimt kartų sparčiau nei visos darbo jėgos, parodė „Infobalt“, „Investuok Lietuvoje“ bei MOSTA atliktas tyrimas. Iš tyrime dalyvavusių įmonių, net 78 proc. pranešė ieškosiančios papildomų darbuotojų iki 2020 m.
Kuomet programuotojų trūksta, o poreikis jiems auga, IT paslaugų ir produktų kainos neadekvačiai kyla į viršų. Išeitimi iš situacijos gali tapti ne tik didesnis dėmesys matematikai ir informacinėms technologijoms mokyklose, bet ir profesinio mokymo įvaizdžio gerinimas bei kvalifikuoti darbuotojai iš užsienio, atsiųstame pranešime vertina „Infobalt“.
„Apskaičiavome, kad per ateinančius metus savo pajėgumus bent minimaliai turėtų didinti apie 2400 šio sektoriaus įmonių“, – tikina „Infobalt“ švietimo ekspertė Monika Simaškaitė.
Dėl to užsieniečiai ir net universitetuose nesimokę, o patys IT pagrindų išmokę vietos specialistai vis dažniau tampa geidžiamais darbuotojais, patvirtina IT bendrovės „iBus Media“ vadovas Justinas Bėčius ir skaičiuoja, kad šiemet reikės papildomų 20 darbuotojų.
„Šiuo metu intensyviai ieškome SEO specialistų, techninių vadovų ir PHP programuotojų. O ieškodami tinkamų kandidatų esame atviri ir užsieniečiams. Dabar Vilniaus biure jau turime vieną darbuotoją iš Minsko, anksčiau įmonėje dirbo ir iš JAV, Lenkijos bei Italijos atvykę specialistai, – teigė J.Bėčius.
Investuotojai gali aplenkti
Nors pagal trūkstamų IT specialistų skaičių Lietuva nėra išskirtinė Europoje, tačiau kol kas jų dalis darbo rinkoje yra mažesnė nei kaimyninėse šalyse. Be to, panašu, kad kai kurie kaimynai paklausių specialistų trūkumą sprendžia operatyviau.
„Infobalt“ atstovė M.Simaškaitė atkreipia dėmesį, kad nespręsdama IT specialistų trūkumo klausimo, mūsų šalis rizikuoja būti aplenkta investuotojų.
„Nedaugėjant IT specialistų, tiek atlyginimai, tiek paslaugų ir produktų įkainiai auga neadekvačiai. Jau seniai nesame pigios darbo jėgos šalis, tačiau negalime pralošti pranašumo tik dėl to, kad būsime šalis su per brangia darbo jėga, o kokybė bus kaip pas konkurentus“, – galimą grėsmę įvardija M.Simaškaitė.
Pasak jos, itin svarbu didinti mokinių susidomėjimą matematika ir IT krypties studijomis. Tačiau dėmesio turėtų sulaukti ir kituose sektoriuose dirbančių žmonių perkvalifikavimas, IT kompetencijas diegiantis profesinis mokymas bei talentingų darbuotojų iš užsienio pritraukimas.
„Profesinio ugdymo mokyklos Lenkijoje veikia daug efektyviau ir yra labiau išsiskirstytos po skirtingus šalies regionus. Pastebima, kad ten ir daugiau jaunimo renkasi profesinį ugdymą. Lietuva taip pat turėtų stiprinti tokių mokyklų įvaizdį bei gerinti mokymo kokybę juose, kad būtų atitinkami rinkos poreikiai“, – sako „Infobalt“ švietimo ekspertė.
