Prekybos tinklas „Maxima“ skaičiuoja, kad kai kurių egzotinių vaisių pardavimai per pastaruosius metus išaugo net keletą kartų. Pavyzdžiui, iš Pietryčių Azijos kilusių aromatingų citrusinių vaisių – kinkanų – per šį pusmetį nupirkta net penkis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rambutanų – du kartus, kertuočių – 2,5 karto. Taip pat itin didelio Lietuvos pirkėjų populiarumo sulaukia pasifloros, tamarindai, figos, papajos.
„Augantį susidomėjimą Lietuvoje mažiau įprastais vaisiais stebime jau kurį laiką. Dar labiau ši tendencija išryškėjo per pandemiją, kurios metu tolimų kraštų aplankyti negalėję žmonės, matyt, siekė bent dalelę jų patirti ragaudami egzotinius vaisius, taip naujais skoniais paįvairinant kasdienybę. Apskritai lietuviai tampa vis atviresni naujovėms, nori išmėginti naujus skonius ir produktus, skirtingų kraštų virtuves ir joms būdingą maistą. Tai neabejotinai prisideda ir prie egzotinių vaisių populiarėjimo“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Šiuo metu prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse gali rasti apie 30 skirtingų rūšių egzotinių vaisių. Pasak E.Dapkienės, glaudžiai yra bendradarbiaujama su egzotinių vaisių importuotojais, kad Lietuvos žmonės galėtų išmėginti ir rinktis iš kuo įvairesnio šviežių vaisių asortimento.
„Mūsų partneriai egzotinius vaisius importuoja iš tokių šalių kaip Brazilija, Vietnamas, Tailandas, Kenija, Dramblio Kaulo krantas ir kitos. Vilniaus „Akropolyje“ esančioje „Maxima“ parduotuvėje egzotinių vaisių galima įsigyti ir iš „Mangų mangas“ stendo“, – pasakoja E.Dapkienė.
Lietuviai eksperimentuoja vis drąsiau
Savo ruožtu įvairius šviežius egzotinius vaisius ir daržoves į Lietuvą tiekiančios bendrovės „Augma“ rinkodaros skyriaus vadovė Monika Kubiliūtė pažymi, kad besiplečiantis lietuvių akiratis, noras per maistą gauti naujų įspūdžių bei patirčių skatina šalies gyventojus domėtis ir mažiau girdėtomis vaisių rūšimis, jų panaudojimo virtuvėje galimybėmis. Kartu keičiasi ir pats suvokimas apie tai, kas yra egzotika.
„Kai prieš daugiau nei dvidešimt metų pradėjome savo veiklą, net ir kiviai lietuviams atrodė kaip labai egzotinis vaisius. Dabar tai yra visiškai įprastas pasirinkimas, kurį gyventojai ne tik valgo vieną, bet ir naudoja desertams, glotnučiams, košėms, salotoms. Panašiai kelią į lietuvių virtuvę šiuo metu skinasi ir kiti iš tolimų, dažniausiai tropinių kraštų atkeliaujantys vaisiai – mangai, pasifloros, kokosai. Taip pat matome, kad vis paklausesni tampa ir tokie lietuvių ausiai neįprastus pavadinimus turintys vaisiai kaip dumplainiai, ličiai, pitachajos, rambutanai, karambola“, – sako M.Kubiliūtė.
Vos pusėje papajos: vitamino C paros norma
Išaugusį egzotinių vaisių populiarumą lemia ir didėjantis šalies gyventojų dėmesys savo mitybai. Tokie egzotiniai vaisiai kaip granatai, ličiai, dumplainiai ar pasifloros išsiskiria savo maistinėmis savybėmis ir vitaminų gausa, todėl vis daugiau žmonių būtent dėl šios priežasties deda juos į savo pirkinių maišelius.
Pavyzdžiui, vidutinio dydžio papajos vaisiuje yra net 200 proc. vitamino C paros normos – daugiau nei apelsine ar citrinoje. Papajos vaisiuje yra gausu vitamino A, E, K, taip pat B grupės vitaminų, magnio, vario, kalio, kalcio bei geram regėjimui svarbių medžiagų – alfa ir beta karotino, liuteino ir zeaksantino.
Ličių vaisiuose irgi yra gausu vitamino C. Be to, ličiai yra geras augalinės kilmės baltymų, kalio ir magnio šaltinis. Šie vaisiai taip pat vertinami dėl didelio kiekio B grupės vitamino niacino, kuris yra svarbus siekiant užkirsti kelią aterosklerozei.
Aukšta maistine verte pasižymi ir lietuvių vis labiau mėgstamos figos. Jose gausu B ir C grupių vitaminų, antioksidantų ir aminorūgščių, fosforo, natrio, kalio, magnio ir beta karoteno. Neretai figos yra vadinamos natūraliu antidepresantu. Be to, nustatyta, kad jos mažina cholesterolio lygį kraujyje.
