Psichologai žvelgdami į šias tendencijas mato konstruktyvios ir brandžios visuomenės požymių, tačiau pripažįsta, kad lietuviai yra išsigandę ir praradę finansinio saugumo jausmą.
Naujai gyvybės draudimo sutartis pasirašiusiųjų šalies gyventojų apklausa atliekama rugpjūčio mėnesį Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) iniciatyva. Tyrime dalyvavo per 400 gyventojų nuo 18 iki 69 metų.
90 proc. respondentų teigia, jog pasirašydami gyvybės draudimo sutartis siekė užsitikrinti, kad atsitikus nelaimei ar susirgus gautos draudimo išmokos neleistų susidurti su didesnėmis finansinėmis problemomis. 80 proc. tyrimo dalyvių mano, kad ištikus nelaimei gyvybės draudimo išmokos padės nenuskursti jų šeimoms.
Beveik 60 proc. tyrimo dalyvių tikisi ne tik užsitikrinti savo ar savo šeimos stabilią finansinę padėtį atsitikus nelaimei ar susirgus, bet ir sukaupti pensijai ar vaikų ateičiai.
Iš viso vien per rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo pasirašyta 6,6 tūkst. naujų gyvybės draudimo sutarčių.
„Viena didžiausių žmonių baimių – prarasti saugumo jausmą. Būtent tai skatina nuolatiniai neigiami aplinkos pokyčiai, prasta valstybės ekonominė situacija, gąsdinimai didesniu finansiniu nuosmukiu, – teigia Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos centro psichologė Daiva Balčiūnienė. – Žmonės ieško naujų apsisaugojimų būdų, vienas iš jų – gyvybės draudimas. Tai konstruktyvus ir brandus sprendimas.“
D.Balčiūnienė pažymi, kad susidomėjimą gyvybės draudimu skatina ir didėjantis pasitikėjimas gyvybės draudikų teikiamomis paslaugomis, taip pat per daugelį metų dalies gyventojų jau realiai patirta draudimo nauda kaupiant ateičiai ar gaunant išmokas nelaimių atveju.
Ieškoti alternatyvių finansinės apsaugos priemonių gyventojus verčia ir struktūrinės permainos, pavyzdžiui, aukštojo mokslo reforma, sumažintos įmokos į pensijų fondus.
44 proc. tyrimo dalyvių teigia, jog būtent dabar pasirašyti gyvybės draudimo sutartį juos paskatino padidėję mokesčiai už aukštąjį mokslą ir siekis užtikrinti vaikams galimybę mokytis. Sumažintos įmokos į pensijų fondus pasirašyti gyvybės draudimo sutartis turėjo įtakos beveik 36 proc. tyrimo dalyvių.
Taip pat paaiškėjo, kad šiuo metu dažniausiai gyvybės draudimo sutartis pasirašo moterys – jos sudarė beveik 68 proc. naujų klientų. Taip pat finansiniu saugumu ateityje labiausiai rūpinasi žmonės iki 29 metų (37 proc.).
Beveik 48 proc. tyrimo dalyvių turi vidurinį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, beveik 46 proc. – aukštąjį. 49,6 proc. apklaustųjų teigia, jog jų šeimos vienam nariui tenkančios mėnesinės pajamos siekia nuo 1000 iki 3000 Lt, 21 proc. – nuo 800 iki 1000 Lt, 18 proc. – iki 800 Lt, beveik 9 proc. – nuo 3000 ir daugiau.
„Pakitus ekonominei situacijai keičiasi ir gyventojų įpročiai, – teigia LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas. – Pastebima ryški tendencija, kad sunkmečiu gyventojų pasitikėjimas valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis mažėja, tad vis dažniau pasirenkamos alternatyvios priemonės, galinčios užtikrinti finansinį saugumą atsitikus nelaimei ar susirgus, vaikų išsimokslinimą, visavertę senatvę.“
Iš viso vien per rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo pasirašyta 6,6 tūkst. naujų gyvybės draudimo sutarčių.
