Apklausos rodo, kad nuo 2004 metais, kai buvo pradėti tokie tyrimai, nepalaikančių euro įvedimo Lietuvos gyventojų visą laiką buvo daugiau nei palaikančių.
„Pastaraisiais metais euro įvedimą palaikančių ir nepalaikančių balansas buvo geresnis nei auksiniais Lietuvos ekonomikai laikais – 2004-2008 metais, kai buvo puikuojamasi Baltijos tigro įvaizdžiu ir truputį iš aukšto žvelgiama į kur kas lėčiau pūškuojančią euro zonos ekonomiką“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Paramą eurui lemia ne tik pačios euro zonos būklė, bet ir Lietuvos situacija globaliame kontekste: „Iš to galima padaryti bent keletą išvadų: pirma, apie euro zoną mąstome žvelgdami iš savo varpinės, tai yra, priešpastatydami Lietuvą Europai; antra, eurą iš esmės vertiname kaip gelbėjimosi ratą ištikus bėdai, o ne stengiamės įžvelgti jo galimą naudą; trečia, meilė litui išgaruoja kilus abejonėms dėl jo stabilumo.“
