Seime įregistruota įstatymo pataisa, kurioje numatyta Lietuvos bankui suteikti teisę duoti privalomus nurodymus interneto paslaugų tiekėjams skubiai šalinti prieigą prie svetainių ar informacijos internete, kuri naudojama nelegaliai siūlant įsigyti finansines paslaugas, draudimą ar investicines priemones.
Tiesa, Lietuvos bankas prašymą turėtų teikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nutartį priimtų per tris dienas.
Naują įstatymo pakeitimą užregistravęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas aiškina, kad gyventojai jau dabar praranda šimtus tūkstančių eurų, atiduodami juos sukčiams – siekiama, kad ši tendencija nesiplėtotų.
Interneto paslaugų tiekėjai jau dabar Lietuvoje priversti blokuoti apie 220 interneto svetainių, kurias į juodąjį sąrašą įtraukė Lošimų priežiūros tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
80 proc. skundų dėl investicinių paslaugų, pasiekiančių Lietuvos banką, yra būtent dėl nelegalių investicinių paslaugų teikimo internetu. Tokių gyventojų nuostoliai viršija milijoną eurų, informavo Lietuvos bankas.
S.Jakeliūnas: norime apsaugoti gyventojus
S.Jakeliūnas 15min teigia, kad jau dabar apstu atveju, kuomet gyventojai susigundo internete siūlomomis finansinėmis paslaugomis, investicijomis ir tuomet pervedę lėšas jų neatgauna.
„Siūloma investuoti į kažkokius aukso produktus ar konkrečiai į auksą, taip pat į investicinius fondus, investicinius projektus ir panašiai. Tokių siūlymų nėra labai daug, tačiau nesinori, kad tas dalykas toliau plėtotųsi, tam reikia išankstinių priemonių“, – sako S.Jakeliūnas.
Šiuo metu Lietuvos bankas negali užkirsti kelio tokiam neteisėtam paslaugų siūlymui internetu.
Paklaustas, ar ribojimai būtų taikomi ir kriptovaliutų rinkai, S.Jakeliūnas sutiko, kad taip gali būti.
„Kriptovaliutos yra atskira sritis ir nėra vienareikšmiško vertinimo, kas tai yra. Bet teoriškai, ko gero, tai galėtų būti šito įstatymo arba panašių įstatymų aprėpties dalykas. Tai nėra dar konkrečiai aptarta su Lietuvos banku, jie patys dar tiria ir stebi, eksperimentuoja su šia sritimi“, – sako S.Jakeliūnas ir patikina, kad kriptovaliutų rinkai reikalingi vartotojų apsaugos mechanizmai galėtų būti derinami ES lygmeniu.
Visos ponzi schemas, finansų piramides „statančios“ svetainės, įsigaliojus naujam įstatymui, galėtų būti išjungiamos Lietuvos banko nurodymu.
„Be abejo, taip, visas schemas ir kas už jų slypi. Kartais tai gali būti ir priimtini finansiniai produktai. Tačiau svarbu, kad veikla būtų legali – patys produktai turi būtų licencijuoti Lietuvos teritorijoje. Visos schemos, kurios nėra įvertintos Lietuvos banko, jos turi būti apribotos – žmonėms turi būti apribota galimybė prisiimti nepamatuotą riziką ir būti apgautiems“, – aiškina S.Jakeliūnas.
Ne cenzūra – paslaugų ribojimas
Seimo narys S.Jakeliūnas patikina, kad naujais ribojimais nesiekiama „cenzūruoti“ interneto
„Internetas skirtas kam – pirmiausia tai yra informacijai. Jei internetu teikiamos paslaugos, jau atsiranda būtinybė tas paslaugas reglamentuoti vienaip ar kitaip ir apsaugoti vartotojus. Tai jeigu yra finansinės paslaugos, jos specifinės. Tačiau yra ir kitų, galima ir narkotikus platinti internetu, veikia internetiniai kazino. Čia yra viena iš dilemų, todėl turime žiūrėti labai atsargiai į tam tikras specifines paslaugas, kurios susijusios su fizine arba psichologine priklausomybe ir su tais finansiniais nuostoliais“, – sako S.Jakeliūnas.
Jis patikina, kad „reikia ieškoti pusiausvyros tarp laisvės ieškoti ir gauti informaciją bei to, kad nenukentėtų vartotojai ir neprarastų pinigų.
„Čia jau nebe laisvės dalykas, čia valstybės institucijų pareigos dalykas apsaugoti vartotojus nuo nuostolių ir žalos“, – pažymi S.Jakeliūnas.
Lietuvos banko paaiškinime teigiama, kad nelicencijuotus finansinių paslaugų tiekėjus panašiai „auklėja“ ir kitos valstybės – prieigą prie interneto svetainių blokuoja Lenkija, Airija, Olandija, Danija, Didžioji Britanija.
„Lietuvos bankas mano, kad reikalingos griežtesnės apsaugos priemonės, tad po diskusijų buvo pasiūlyta šita priemonė, kuri, viena vertus, gali atrodyti kaip gana radikali, kad draudžiama prieiga prie svetainių. Kita vertus, kadangi tai yra žmonių lėšos, jos turi būti saugomos. Visos finansinės įstaigos turi teisę veikti Lietuvoje ir nebūtinai čia turi turėti filialus ar atstovybes, bet jos turi būti registruotos Lietuvos banke“, – sako S.Jakeliūnas.
Tokios įmonės, kurios finansines paslaugas reklamuoja Lietuvoje, tačiau čia neregistruotos, tikėtina, gali siekti apgauti vartotojus.
Interneto tiekėjai: įpareigojimus vykdome
Interneto paslaugų tiekėjai patikina, kad bet kokius įstatymais įtvirtintus reikalavimus vykdys, tačiau jei jie bus pertekliniai – gali pareikalauti papildomų lėšų, didinti paslaugų savikainą.
„Bet kokius naujus bandymus internete riboti turinį vertiname labai atsargiai ir juos vykdome tik esant teismo ar kitų įgaliotų institucijų nurodymui. Tai galioja taikant tiek autorinių teisių, tiek propagandos ar azartinių lošimų reguliavimo įstatymus“, – sako „Telia“ teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Siūlomos Lietuvos banko įstatymo pataisos, kurios numato prievolę ryšio tiekėjui blokuoti prieigą prie galimai neteisėtai teikiamų finansinių priemonių, draudimo ar finansinių paslaugų, pasak jos, yra dar vienas žingsnis didesnės turinio kontrolės link.
„Įstatymo pataisos formuluotė yra absoliuti ir nenumato konkrečių priemonių, kuriomis ją būtų siekiama įgyvendinti. Techniškai tai galima padaryti diegiant specialią ir tikrai brangią tinklo įrangą, tačiau to mes negalėtume įgyvendinti be įtakos mūsų paslaugų savikainai. Todėl nuolatiniai bandymai didinti interneto kontrolę gali neigiamai paveikti ne tik saviraiškos laisvės principus, bet ir ryšio paslaugų kainas Lietuvoje“, – įspėja G.Kaminskaitė-Salters.
„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas patvirtino, kad blokuojamų svetainių jau daugiau nei šimtas. Tačiau tarp jų yra besidubliuojančių svetainių – užblokuotos svetainės dažnai atgimsta panašiais pavadinimais.
„Kažką panašaus turime su lošimų priežiūra. Lošimų priežiūros tarnybos nurodymais mes taip pat vykdome. Naujo įstatymo nuostatos atrodo panašios, jas taip pat vykdytume“, – 15min atsakė A.Baranauskas.
Šiuo metu Lietuvoje prieiga blokuojama prie nurodytų tiekėjų interneto svetainių pagal švietimo, azartinių lošimų bei alkoholio kontrolės įstatymus.
Lietuvos bankas: žmonės investuoja į piramides
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovė Jovita Aleksiūnė pastebi, kad neteisėtai teikiamų finansinių paslaugų, ypač imituojant investicines paslaugas, mastai auga.
2016–2018 m. Lietuvos bankas nagrinėdamas skundus, paklausimus ar atlikdamas rinkos stebėseną, fiksavo 75 atvejus, susijusius su investavimu į Forex valiutų rinkas, taip pat kitas sudėtingas išvestines finansines priemones.
67 atvejai iš jų buvo susiję su virtualiu nelegaliu investicinių paslaugų teikimu Lietuvoje neturint tam reikalingos licencijos. Poveikio priemonių užsienyje esantiems subjektams Lietuvos bankas taikyti negali.
„Tradicinių Lietuvos banko turimų priežiūros priemonių neužtenka, kad būtų galima efektyviai kovoti su tokios veiklos apraiškomis, o ypač jos pasekmėmis – finansiniais nuostoliais. Dažniausiai gyventojai tinkamai neįvertina rizikų ar jų net nesuprasdami investuoja lėšas į neaiškios kilmės finansines schemas ar net finansines piramides ir didžiąją dalį investuotų pinigų, kartais – ir visus, praranda“, – sako J.Aleksiūnė.
Anot jos, tik keli nukentėjusieji nurodė konkrečias prarastas sumas.
„Dėl to sudėtinga tiksliai vertinti visą problemos mastą. Vis dėlto šiandien bendra Lietuvos bankui žinomų nukentėjusių nuo nelegaliai teikiamų investicinių paslaugų asmenų nuostolių suma jau viršija 1 mln. eurų, o tai jau iškalbingas skaičius. Juolab kad ši suma gali būti ir didesnė“, – sako J.Aleksiūnė.
Ji patikina, kad svetainių ribojimas yra vienintelis efektyvus būdas užkirsti kelią nelegalių finansinių paslaugų teikimui internetinėje erdvėje. Fiktyvios svetainės dažnai neturi jokių sąsajų su konkrečiomis įmonėmis, kurių veiklą būtų galima tikrinti ir reikalauti atsakomybės.
Lietuvos bankas jau dabar yra sudaręs sąrašą subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti investicinių paslaugų, tačiau jas vis tiek siūlančių – sąraše kelios dešimtys svetainių, dalis pavadinimų yra lietuviški.
„Norime dar kartą atkreipti gyventojų dėmesį į pagrindinę ir auksinę taisyklę – ypač atsargiai vertinti įvairaus plauko perėjūnų pasiūlymus greitai ir be rizikos uždirbti pasakišką pelną. Tai būna tik pasakose“, – teigiama 15min atsiųstame komentare
Kriptovaliutoms klius atskirais atvejais
Nelegaliu finansiniu paslaugų teikimu būtų laikoma ne bet kokia su kriptovaliutomis susijusi veikla, o ta, kuri turi finansinių paslaugų požymių ir kuri patenka į finansų rinka reglamentuojančių įstatymų taikymo sritį, 15min aiškina J.Aleksiūnė.
„Pavyzdžiui, jei ICO metu išleidžiami žetonai turi finansinių priemonių – perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių, pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandorių ir pan. – požymių, o juos siūlantis ir platinantis subjektas neturi tam Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalaujamos licencijos, tai tokiu atveju galės būti taikoma įstatymo projektu siūloma priemonė blokuoti prieigą prie kriptovaliutas platinančios interneto svetainės“, – sako Lietuvos banko atstovė.
Paulius Vertelka: kur yra riba?
IT bendroves vienijančios asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka BNS teigė pasigendantis platesnių diskusijų dėl draudimų tikslingumo.
„Jau priimant sprendimus dėl nelegalių lošimų interneto svetainių blokavimų mūsų ekspertai sakė, kad taip atidarome vartus ir kitų draudimų atsiradimui. Tas draudimo sričių ratas plečiasi ir kyla klausimas, kur bus riba? Laisvas ar nelaisvas yra internetas?“ – BNS sakė P.Vertelka.
Jo teigimu, jeigu siūlomos įstatymo pataisos bus priimtos, ryšio paslaugų teikėjai vykdys jiems pateikiamus įpareigojimus ir blokuos nelegalias svetaines bei turinį, tačiau reikėtų platesnės diskusijos dėl tokių veiksmų.
„Neabejoju, kad ateis laikas, kai reikės pergalvoti ir perdiskutuoti politiniame lygmenyje – ką mes darome. Ar išrankiosime kiekvieną nišą ir paskyrę priežiūros instituciją nurodinėsime ką blokuoti? Čia tikrai reikia aukštesnio lygio diskusijos, nes kol kas žiūrima labai lokaliai“, – tvirtino P.Vertelka.
Jis pripažino, kad dėl įstatymo tikslo – apsaugoti neprofesionalius investuotojus, ginčas nekyla, tačiau reikia diskutuoti dėl pasirinktų problemos sprendimo priemonių.
