Kaunietis Renaldas Rimkus sirgo skydliaukės vėžiu, jis buvo apsidraudęs kritinių ligų draudimu ir gavo 60 tūkstančių eurų išmoką.
„(Draudimas – LRT.lt) pagelbėjo tuo, kad tuo laikotarpiu buvau nedarbingas, turėjau pusę metų nedarbingumą, už gautus pinigus atlikau reabilitaciją, pirkau vaistus, išsigydžiau ligą ir tikiuosi, kad ji nebeatsinaujins“, – sako R.Rimkus.
Draudimo bendrovių duomenimis, daugiau nei pusė jų klientų apsidraudę nuo kritinių ligų, tačiau Gyvybės draudimo asociacijos duomenimis, vidutiniškai tokių žmonių mažėja. Dalis draudimo bendrovių sako, kad susidomėjimas kritinių ligų draudimu mažesnis nei sergamumas. Dažniausiai sergama kraujotakos, kvėpavimo ir aukšto kraujospūdžio ligomis. Šis skaičius kasmet vis didėja.
„Pastaruoju metu iš tiesų susidomėjimas auga, gal, sakykime, ne taip sparčiai kaip sergamumas, 3–5 procentais kasmet, tačiau visgi 60 procentų mūsų klientų yra pasirinkę kritinių ligų draudimą“, – sako „Aviva Lietuva“ atstovė Rita Nogė.
Draudimo bendrovių teigimu, vis dažniau tokiomis kritinėmis ligomis kaip vėžys suserga jauni žmonės. Vienos draudimo bendrovės jauniausiai klientei, kuri gavo išmoką, buvo 20 metų. Vis dėlto dažniausiai šią paslaugą renkasi senjorai.
Statistikos departamento duomenimis, daugiau nei kas antras lietuvis miršta nuo kraujotakos ligų, kas penktas – nuo įvairiausių navikų. Bendrovėse kritinių ligų draudimo sąrašas skiriasi, tačiau dažniausiai jame įvairūs vėžiniai susirgimai, kraujotakos, širdies ligos. Vaikams priskiriamų ligų sąrašas perpus mažesnis.
Gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, vidutinė kritinių ligų draudimų išmoka maždaug penki tūkstančiai eurų.