Jei T.Medeckio kompanija „Welltrado“ būtų vaikas, jis dar tik mokytųsi kalbėti, tačiau unikali dalinimosi ekonomikos idėja vos per pusantrų metų leido verslininkui uždirbti pakankamai, kad išgyventų pats ir priimtų į darbą penkis kolegas.
„Anksčiau orientavomės į įvairias investicijas, pavyzdžiui, valiutų rinkas, tarpusavio skolinimo, sutelktinio finansavimo, akcijų ir panašiai. Dabar susikoncentravome į tarpusavio skolinimo platformas.
Kompanija buvo pradėta Danijoje, dabar ten dirbti liko du kolegos, dar vienas – Jungtinėje Karalystėje, vienas – Uzbekistane ir mes dviese Lietuvoje. Ieškojau savo sričių profesionalų, kadangi viską galima padaryti internetu, visai nesvarbu, kur šie žmonės gyvena“, – apie įmonės veiklą kalbėjo pašnekovas.
Bankų palūkanos – itin mažos, o norintiems uždirbti iš kitų sričių trūksta žinių bei saugumo.
Nuo kitų tarpusavio skolinimo platformų ši skiriasi kompanijų reitingavimu, investuotojų duomenų apsaugojimu bei kitais inovatyviais sprendimais. Pasak verslininko, žmonės vis dažniau ieško, kur investuoti pinigus. Bankų palūkanos – itin mažos, o norintiems uždirbti iš kitų sričių trūksta žinių bei saugumo.
„Nereguliuojamų tarpusavio skolinimo platformų pasaulyje yra tūkstančiai, tad vartotojams kyla grėsmė netekti investicijų, asmeninių duomenų. Mes siekiame visas platformas pristatyti vartotojui pagal jų riziką ir kitus faktorius, ko iki šiol nebuvo. Daugiau nėra platformų, kurios orientuotųsi į tarpusavio skolinimo platformų reitingavimą, statistinių duomenų kaupimą, rizikos mažinimą vartotojams“, – sakė platformos autorius.
Siekia patekti į Azijos rinką
Unikalią verslo idėją netruko pastebėti ir potencialūs investuotojai. T.Medeckis su kolegomis kreipėsi į tarptautinius verslo akseleratorius, kad pristatytų savo idėją bei iš kelių šimtų dalyvių pateko tarp populiariausių. Lietuvis tikisi sužavėti Singapūro projekto komandą ir, jei reikės, perkelti verslą ten.
Pasak T.Medeckio, sparčiausiai tarpusavio skolinimas populiarėja Azijos šalyse, tad norint plėtoti verslą ten reikia ne tik sulaukti pagalbos dalyvaujant projektuose, bet ir pažinti vietos žmones, rinką bei kultūrą: „Tarpusavio skolinimo rinka šiuo metu vertinama 7 mlrd. eurų, per septynerius metus ji turėtų išaugti iki 867 mlrd. eurų.
Manoma, kad didžiausias augimas bus Azijoje. Priklausant tam regionui daug lengviau suprasti vietos vartotojus, perprasti rinką. Baltijos regione žmonės dažniau ieško patikimesnių platformų, su mažesne grąža, Rytuose – priešingai, žmonės ieško greitesnio ir didesnio uždarbio“.
Tarpusavio skolinimo rinka šiuo metu vertinama 7 mlrd. eurų, per septynerius metus ji turėtų išaugti iki 867 mlrd. eurų.
Kalbėdamas apie tarpusavio skolinimą, verslininkas neslėpė, kad šis verslas naudingas abiems pusėms dėl keleto priežasčių.
„Tokios platformos itin sparčiai populiarėja, nes yra naudingos abiems pusėms. Paskolos ieškantys žmonės per tarpusavio skolinimo platformas gali tą padaryti greičiau ir mažesnėmis palūkanomis. O skolinantys – gauti daugiau grąžos, nei padėdami pinigus į banką.
Taip pat abi pusės ne tik gauna finansinę naudą, tačiau ir tampa finansų rinkos dalyviais, gali stebėti visą procesą, sužinoti, kaip viskas vyksta, gauti šiokį tokį finansinį išprusimą“, – paklaustas, dėl ko, jo manymu, tarpusavio skolinimo populiarumas pasaulyje auga lyg ant mielių, atsakė T.Medeckis.
Pasak verslininko, kuo populiaresnės dalinimosi platformos šalyje, tuo mažesnės skolinimosi palūkanos. Pašnekovo teigimu, Baltijos regione palūkanos svyruoja nuo 10 iki 28 proc., tuo tarpu valstybėse, kuriose tarpusavio skolinimas egzistuoja ilgesnį laiką, palūkanos bendrai sumažėjusios ir svyruoja nuo 4 iki 10 proc.
