Todėl didžioji dalis surenkamų moliuskų eksportuojama į užsienį. Prie sėkmingos įmonės veiklos ir surenkamų moliuskų eksporto prisidėjo ES investicijų priemonė „Dalinis palūkanų kompensavimas“.
600 tonų sraigių kasmet
Noriausiai lietuviškas vynuogines sraiges ragauja Italijos ir Prancūzijos šalių gyventojai.
Nuo 2013 m. vynuoginių sraigių perdirbimu užsiimanti Molėtų rajone įsteigta bendrovė „Baltic Snails“ kasmet superka apie 600 tonų gyvų sraigių, iš kurių vėliau gaminama sraigių mėsa. Noriausiai lietuviškas vynuogines sraiges ragauja Italijos ir Prancūzijos šalių gyventojai – į šias rinkas įmonė ir eksportuoja didžiąją dalį savo produkcijos.
„Šis verslas yra perspektyvus, nes lietuviškas sraiges prancūzai ir italai labai vertina. Mūsų sraigės auga natūralioje gamtoje, soduose, minta žolelėmis. Jų net negalima lyginti su sraigėmis, kurios užauginamos fermose ir šeriamos pašaru – mūsų produktas yra natūralus“, – pasakoja R.Volungevičienė.
Nors Lietuvoje didėja pačių įvairiausių gurmaniškais laikomų maisto produktų paklausa, tačiau sraigių, kurias taip vertina užsieniečiai, lietuviai vis dar nepamėgo: „Nepanašu, kad lietuvių skonis keistųsi – kelerius metus pastebime panašią tendenciją – lietuviai sraigių valgo labai nedaug. Lietuvos rinkai paliekame kelias dešimtis kilogramų, o visą likusią dalį eksportuojame į užsienį“, – pasakoja įmonės „Baltic Snails“ direktorė.
Prie sraiges vartojančių šalių dar galima priskirti Ispanijos rinką, bet su ja įmonė kol kas nedirba. Verslininkė neatmeta galimybės, kad šia šalimi vieną dieną pasipildys „Baltic Snails“ eksporto kryptys.
Sezoniškam verslui reikalingos paskolos
R.Volungevičienė teigia, kad sraigių supirkimas vyksta vos porą mėnesių per metus ir nuo jo priklauso visų likusių metų finansinė situacija. Todėl įmonei tenka nuolat naudotis bankų paskolomis, mokėti palūkanas. „Baltic Snails“ direktorė pasakoja, kad šioje situacijoje labai praverčia Ūkio ministerijos administruojama ES investicijų visuotinės dotacijos priemonė „Dalinis palūkanų kompensavimas“. Įmonė teikė paraišką priemonę įgyvendinančiai UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir pasinaudojo palūkanų kompensavimu jau tris kartus. Paskutinį kartą įmonė iš banko ėmė apie 0,5 mln. eurų paskolą ir iš sumokėtų palūkanų atgavo daugiau nei 10 tūkst. Eur.
Faktas, kad atgavome skolinimuisi proporcingą sumą, labai džiugina ir palengvina įmonės veiklą.
„Iškart pajutome teigiamą priemonės poveikį – į įmonę sugrįžo dalis lėšų, o tai labai svarbu, nes pastaruoju metu padidėjo išlaidos. Faktas, kad atgavome skolinimuisi proporcingą sumą, labai džiugina ir palengvina įmonės veiklą. Kiekvienais metais stengiamės investuoti dalį lėšų į patalpų ir technikos atnaujinimą – šiemet įsigijome naujų šaldytuvų, planuojame plėsti grybų perdirbimo cechą ir jį pritaikyti veterinarijos reikalavimams. Ateityje planuojame renovuoti įmonei priklausančius pastatus, kurie galėtų būti pritaikomi plečiant gamybą“, – planais dalijasi R. Volungevičienė.
Ūkio ministerijos administruojamos priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ tikslas – palengvinti finansų įstaigoms paskolas grąžinančių ar lizingo sutartyse nustatytus įsipareigojimus vykdančių įmonių finansinę naštą ir papildomai skatinti įmonių plėtrą. Ja gali pasinaudoti plėtrą planuojantis smulkusis bei vidutinis verslas, tam pasitelkiantis iš banko ar kitos finansų įstaigos skolintas lėšas, bei į energetinį efektyvumą investuojančios pramonės įmonės.
Daugiau informacijos apie „Dalinio palūkanų kompensavimo“ priemonę galima rasti Ūkio ministerijos arba ES investicijų svetainėse.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
