Gruodį Danutė gaudavo 206,33 eurų pensiją. Džiaugėsi, kad jau sausį ji padidės 20 eurų. Tačiau paštininkė po Naujųjų atnešė tik 220,93 euro – moteris suskaičiavo, kad jai valdžia pensiją padidino tik 14,6 euro.
Šis pokytis visiems buvo vienodas savo procentine išraiška (7 proc.), tačiau šiek tiek skyrėsi galutine išraiška pinigais, – aiškino „Sodros“ atstovas.
Tuo metu parlamentarė konservatorė Ingrida Šimonytė pasakojo, kad gavo vienos laiškininkės skundą, kad jos pensija padidėjo tik 17 eurų. Apie mažesnes nei žadėta pensijas senjorai skundėsi ir Lietuvos pensininkų sąjungai.
Tad kurgi dingo valdžios žadėti 20 eurų?
Sako, kad klaidos nėra
Vidutiniškai pensijos nuo sausio buvo didintos 7 proc., taigi apie 20 eurų. Jeigu Danutės pensija gruodį būtų buvusi ne 206, o, tarkime, 300 eurų, sausį į jos sąskaitą papildomai būtų įkritę jau nebe 14 eurų, o 21 euras. Kitaip tariant, labiau augo tų žmonių pensijos, kurie ir anksčiau gaudavo daugiau.
„Sodros“ duomenimis, mažiausios pensijos paaugo 13 eurų, o kiek augo didžiausios, neaišku, tačiau skaičiavimų pasirodo įvairių – gali būti, kad jos didėjo dešimtimis eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė aiškino, kad pensijos didėjo įvertinus kiekvieno asmens turėtas draudžiamąsias pajamas ir įgytą socialinio draudimo stažą.
„Kuo ilgiau žmogus mokėjo socialinio draudimo įmokas ir kuo didesnes pajamas, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, jis gavo, tuo didesnės pensijos jis gali tikėtis. Taigi pensijos dydis atspindi kiekvieno žmogaus įmokų mokėjimo istoriją“, – aiškino ji.
O „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis nurodė ir konkrečią formulę, kaip buvo apskaičiuota kiekvieno pensininko pensija. Didinant pensijas buvo keliama bazinė pensija (nuo 112 iki 120 eurų), kuri nepriklauso nuo stažo ir įmokų, ir draudžiamosios pajamos (nuo 445 iki 476).
Taip yra. Kuris gauna mažiau, visada reikš pretenzijas, patikėkit, – sakė pensininkas Petras Ruzgus, Lietuvos pensininkų sąjungos pirmininkas.
„Pensijos pagrindinė dalis, kurią sudaro 110 proc. bazinės pensijos, augo visiems vienodai, o papildoma dalis keitėsi skirtingai, nes ji yra skaičiuojama kiekvienam individualiai. Taigi šis pokytis visiems buvo vienodas savo procentine išraiška (7 proc.), tačiau šiek tiek skyrėsi galutine išraiška pinigais“, – 15min sakė „Sodros“ atstovas.
Taigi klaidos lyg ir nėra, tačiau dalis pensininkų jaučiasi apgauti.
Tiesia pagalbos ranką ir vargšams, ir geriau gyvenantiems
„Taip yra. Kuris gauna mažiau, visada reikš pretenzijas, patikėkit“, – 15min sakė Petras Ruzgus, Lietuvos pensininkų asociacijos „Bočiai“ pirmininkas.
Jis pritarė minčiai, kad sovietmečiu dirbę žmonės veikiausiai ne visuomet turėjo galimybių užsidirbti.
Mes turime subalansuoti socialinio draudimo sistemą, kad ji būtų ir motyvuojanti mokėti įmokas, ir užtikrintų tam tikrą minimalų pragyvenimo lygį, – sakė L.Kukuraitis.
„Iš dalies prisimenu, kad tais laikais daug nedirbdavo, mažai gaudavo. Tai dabar pridėti pinigų yra problemėlė. Jeigu žmonės sovietmečiu būtų žinoję, kaip čia toliau bus, kokia politika, tai kas be ko. Man atrodo, kad jie nežinojo. Aš kalbėjau su „Sodros“ direktoriumi, jis sakė, kad dabar „iš kažkur nesurasim, nuo kito nenurašysim“, – kalbėjo P.Ruzgus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui tvarka, kai keliama ir bazinė pensija, ir draudžiamosios pajamos, atrodo teisinga – mat ji padeda ir skurstantiesiems, ir motyvuoja tuos, kurie uždirba daugiau.
„Mes turime subalansuoti socialinio draudimo sistemą, kad ji būtų ir motyvuojanti mokėti įmokas, ir užtikrintų tam tikrą minimalią pragyvenimo gerovę. Šiuo atveju kelta ir bazinė pensija – žmonėms, kurie nemokėjo pakankamai įmokų, kurių stažas buvo per mažas, pensija augo. Taip pat padidinta dalis ir tiems, kurie mokėjo gana dideles įmokas“, – 15min sakė ministras.
Jo nuomone, kelias didinti pensijoms buvo pasirinktas tinkamas. Didinti vien skurstančių pensininkų pensijų, pamirštant likusius, negalima, mat tokiu atveju didesnes pajamas gaunantys žmonės netenka motyvacijos mokėti mokesčius.
„Greičiausiai šiuo keliu ir reikia judėti – ir traukti iš skurdo žmones, ir kartu motyvuoti, kad žmonės aktyviai dalyvautų, mokėdami įmokas. Kol kas žmonės nenori prisidėti, rūpintis savo ateitimi per „Sodros“ sistemą, pavyzdžiui, autorinių sutarčių atveju ar verslo liudijimų. Bendra nuotaika nemokėti rodo, kad visuomenė jaučiasi gaunanti per mažą grąžą palyginus su tuo, ką įmoka. Reikia rūpintis ir ta visuomenės dalimi“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
Kodėl negalima kelti kaip MMA?
Minimalią mėnesio algą (MMA) gaunančių asmenų atlyginimą valdžia didina po kelis kartus per metus, o kodėl to paties negalima padaryti ir su pensijomis?
Parlamentarės konservatorės Ingridos Šimonytės teigimu, minimalią algą galima palyginti su bazine pensija, kuri, kaip ir MMA, yra skirta palaikyti tam tikrą pajamų lygį. Ji yra nuolatos didinama. Didinama ir papildoma pensijos dalis, kuri jau priklauso nuo žmogaus stažo ir sumokėtų įmokų.
„Jeigu nueisi tik vienu keliu (didinsi tik bazinę pensiją – 15min), tai akivaizdu, kad motyvacija mokėti „Sodrai“ ar daugiau dirbti, uždirbti didesnes pajamas natūraliai mažėja, nes tada perskirstymas vyksta naudai tų žmonių, kurių įmokos buvo gana mažos, o jeigu atvirkščiai, tai tada labai mažai mokėję žmonės yra priversti turėti labai mažą pensiją. Todėl visada tas dvi dalis stengiamasi balansuoti, taip buvo ir šiuo atveju“, – sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, šiuo metu pensijų žirklės – skirtumas tarp mažiausias ir didžiausias pensijas gaunančių asmenų pensijų – yra labai nedidelės.
„Vadinasi, yra perskirstymas naudai tų žmonių, kurių įmokos buvo mažesnės“, – pridūrė konservatorė.
Tokios nuomonės laikosi ir Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
Galima būtų laikytis požiūrio, kad pragyventi visiems žmonėms reikia panašiai lėšų – jie perka tas pačias prekes už tas pačias kainas, – kalbėjo R.Lazutka.
„Dabar visi stengiasi nemokėti, visokiais būdais išsisukinėja, skundžiasi, menininkai nenori dalyvauti joje, smulkaus verslo atstovai, ūkininkai, bet, kai ateina pensija, jie prašo mokėti jiems didesnes pensijas. Jeigu norime pritraukti kuo daugiau žmonių į šitą sistemą, tai mes turime sudaryti aiškias sąlygas tiems, kurie daugiau moka, daugiau ir gauti, kitaip šita sistema tampa atgrasi“, – sakė A.Sysas.
Visiems po lygiai?
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka 15min pasakojo, kad pensijų sistemą galima paremti dviem skirtingais požiūriais – tiems, kurie uždirbo mažiau ir dirbo trumpiau, mokėti mažesnes pensijas, arba visiems mokėti po lygiai.
„Dalies žmonių, ypač kurie mažai uždirbo ir jų pensijos yra mažesnės, ir jų argumentas galėtų būti išklausytas, kad jos galėtų būti vienodos, nepriklausomai nuo to, kiek kas uždirbo. Galima būtų laikytis požiūrio, kad pragyventi visiems žmonėms reikia panašiai lėšų – jie perka tas pačias prekes už tas pačias kainas“, – kalbėjo R.Lazutka.
Tačiau, jo teigimu, paprastai siekiama, kad pensijų dydis atspindėtų žmonių buvusį atlyginimą – tas, kuris daugiau uždirba, daugiau sumoka, jis ir gauna didesnę pensiją. Skirtumai tarp pensininkų, R.Lazutkos manymu, ir dabar nėra labai dideli.
„Girdim, kad žmogus daug uždirbo, o dabar gauna pensijos ne daugiau už tą savo kaimyną, kuris sumokėjo daug mažiau, nes dirbo nekvalifikuotą darbą“, – sakė ministro patarėjas.
Jis pabrėžė, kad procentine išraiška atlyginimai visiems kilo vienodai, bet žmonės, skaičiuojantys prieaugį eurais, mato, kad vieniems pensija padidėjo 10–15 eurų, kitiems galbūt ir 25–30 eurais.
„Tas, kuris gauna didesnę pensiją, sako, kad tai yra teisinga, o tas, kuris gauna mažiau, sako, kad yra neteisinga, nes vienas vadovaujasi vienu kriterijumi, o kitas – kitu“, – kalbėjo R.Lazutka.
