Į 15min kreipėsi iškart dviejų įmonių – „Nuklono“ ir „Komparsos“ – atstovai, piktindamiesi, kad CPO LT, per kurią pirkimus atlieka daug biudžetinių įstaigų, kuria dirbtinius barjerus, kad tik lietuviški kompiuteriai neatsidurtų kataloge ir nebūtų prieinami biudžetinėms įstaigoms.
„Dėl kažkokių priežasčių ignoruojami Lietuvos gamintojai, sudaromos įvairios nepagrįstos kliūtys, konkurse jau po vokų atplėšimo vertinant pasiūlymus yra keliami papildomi reikalavimai, nenumatyti pirkimo sąlygose – atsiranda vis naujų. Mūsų pasiūlymo atmetimo priežastyje nurodyta, kad nepatiko pakuotės, nors konkurentams dėl tokių pačių pakuočių nieko nesakė“, – teigia „Nuklono“ projektų vadovas Audronis Marteckas.
„Komparsos“ komercijos direktorė Aušra Petrošienė patvirtino, kad bendrovės siūlomos pakuotės buvo tokios pačios ir jos CPO LT tiko. Tačiau netiko kitkas – „Komparsos“ pasiūlymas atmestas, nes bendrovė neatskleidė komercinės informacijos apie asmeninių kompiuterių komponentų užsakymus iš tiekėjų.
„Pastaruoju metu CPO LT veikloje pastebimi pokyčiai, dėl kurių perkančiosios organizacijos lieka nusivylusios įsigyjamų prekių kokybe, o tiekėjai susiduria su konkurencijos ribojimu“, – pažymėjo A.Petrošienė.
Jei perka automobilį, nereikalauja, kad padangos, vairas, sėdynė ar dar kas nors būtų ženklinta tuo pačiu logotipu, – A.Marteckas.
Abu pašnekovai įsitikinę, kad stengiamasi riboti lietuviškų gamintojų produkcijos patekimą į rinką.
„Tiekėjams, pasiūliusiems lietuviškus gaminius, pasiūlymo vertinimo eigoje buvo sukurti papildomi reikalavimai ženklinimui, pakuotėms arba produkto apipavidalinimui/dizainui, buvo taikomas skirtingas techninių sąlygų traktavimas, buvo prašoma pateikti prekių pavyzdžius. Į tokių tiekėjų užklausas ar pretenzijas CPO LT pateikia nesąžiningus, neteisėtus ir absoliučiai nekompetentingus, o dažniausiai net ir nelogiškus atsakymus“, – piktinasi kompiuterių pardavėjai atsiųstame komentare.
Reikalauja ženklo ant kiekvienos detalės
Kompiuterių pardavėjai piktinasi, kad CPO LT pirkimo reikalavimuose buvo labai aiškiai nurodyta, kad visos siūlomo kompiuterio dalys – sisteminis blokas, pagrindinė plokštė, atmintis, monitorius, pelė, klaviatūra – turi būti vieno gamintojo ar turi būti jo sertifikuotos ir pažymėtos gamintojo firminiu ženklu.
Toks reikalavimas, anot jų, pasiekė absurdo ribą – nė viena bendrovė pasaulyje negamina visų kompiuterio komponentų.
„Kai tik išėjo preliminarios techninės sąlygos, ten ženklinimo sąlygos buvo labai labai griežtos. Buvo nurodoma, kad dalys turi būti to paties gamintojo ir logotipai turi būti būtinai išlieti. Aš nežinau, ką reiškia išlieti – ant ko, kur išlieti. Nė vienas gamintojas savo specifikacijose nerašo, kaip jie uždeda logotipą, išlietas jis, ar išpresuotas. Nežinau, ar vartotojui skirtumas nuo to yra“, – piktinasi „Nuklono“ atstovas.
Vėliau lietų logotipų reikalavimas dingo, tačiau atskiri komponentai vis tiek privalo būti ženklinami vienu logotipu – pelės, klaviatūros, monitoriai, sisteminis blokas ir kiti.
Lietuvos įmonių atstovai piktinasi, kad vieno gamintojo logotipų reikalavimas buvo keliamas ir 2009–2011 metais, tačiau vėliau buvo pašalintas kaip ribojantis konkurenciją. Jie stebisi, kodėl toks reikalavimas vėl sugrįžo.
„Pagal oficialią CPO LT versiją, lietuviškų gaminių pakuotės ar pačių prekinių ženklų apipavidalinimas ir dizainas „kažko“ neatitinka. Ir tas „kažkas“ kiekvienam lietuviškam gamintojui yra skirtingas“, – teigia A.Marteckas.
Nelygiavertis CPO LT pakuočių vertinimas, pasak jo, atsirado dėl to, kad pakuotėms techninėse sąlygose apskritai nebuvo keliami jokie reikalavimai.
„Belieka tik padaryti išvadą, kad CPO LT sąmoningai proteguoja užsienio gamintojus, siekdama išstumti lietuviškuosius iš viešųjų pirkimų CPO kataloge. Nors užsienio gamintojų produkcija yra 20–30 proc. brangesnė ir valstybės biudžetas dėl to nukentėtų. Užsienio gamintojai galėtų sumažinti produktų, tiekiamų į Lietuvos rinką, kainas ir nereikėtų jokių protekcijų, būtų užtikrinama normali konkurencija“, – tikina A.Marteckas.
CPO LT: toks pirkėjų poreikis, o sąlygos – vienodos
CPO LT direktorius Darius Vedrickas 15min aiškina, kad nuolat analizuojamas perkančiųjų organizacijų poreikis prekėms ar paslaugoms. Ir pastebėta, kad organizacijos vengia pirkti kompiuterius per CPO LT – organizuoja atskirus pirkimus savarankiškai.
„Paaiškėjo, kad perkančiosios organizacijos perka kompiuterius, kurių visos dalys yra vieno gamintojo arba sertifikuotos – pažymėtos gamintojo firminiu ženklu. Šis reikalavimas buvo dažnas. Atsižvelgdama į tai, CPO LT praeitų metų lapkritį papildė techninę specifikaciją, kad per elektroninį katalogą būtų galima įsigyti ir tokius kompiuterius. Beje, galimybė nusipirkti paprastesnius, t.y. neatitinkančius minėtų reikalavimų, kompiuterius taip pat išliko“, – teigia D.Vedrickas.
Jis nesutinka su gamintojų priekaištais, esą jiems keliami didesni reikalavimai, nei užsienio gamintojų kompiuteriams – pavyzdžiui, po vokų atplėšimo pristatyti parodyti kompiuterį, nors pirkimo sąlygose tai nebuvo numatyta.
Mes manome, kad dvigubo ženklinimo neturėtų būti, nes tampa neaišku, kas yra kompiuterio gamintojas, – CPO LT vadovas.
„Tai yra pagrįstas reikalavimas. Perkančioji organizacija turi pareigą įsitikinti prekių kokybe. Be to, CPO LT skiria išskirtinį dėmesį, kad per elektroninį katalogą būtų įsigyjamos tinkamos kokybės prekės. Dėl to ir prašėme kompiuterių pavyzdžių. Jei kompiuteriai būtų nepatikrinti ir laimėjus konkursą būtų nustatyta, kad jie neatitinka techninių reikalavimų, tiekėjams tektų sumokėti baudą. Tad toks tikrinimas yra apsauga ne tik CPO LT, bet ir tiekėjui“, – tikina D.Vedrickas.
Čia pat jis pamini ir situaciją, kodėl kompiuterius tikrinti reikia.
„Paradoksalu, kad bendrovė „Nuklonas“ žinodama, kad veža keturis kompiuterius CPO LT tikrinimui, vieną pristatė su brokuota jungtimi. Kompiuterio net nebuvo galimybės sujungti su monitoriumi ir patikrinti“, – stebisi D.Vedrickas.
Jis patikina, kad nėra jokios neigiamos nuostatos dėl Lietuvos tiekėjų ir jų gaminamų prekių.
„Tiekėjai atrenkami ne pagal šalį, o pagal atitiktį techninei specifikacijai. Su visais Lietuvos kompiuterių tiekėjais yra pasirašytos preliminariosios sutartys ir, jei jų prekės atitinka reikalavimus, gali nevaržomai dalyvauti konkursuose. Vis dėlto remdamiesi CPO LT pasiekusiais skundais, matome, kad lietuvių surinkti kompiuteriai ne visada tenkina perkančiųjų organizacijų kokybės lūkesčius. Dėl Lietuvoje surinktų kompiuterių CPO LT yra gavusi ir neoficialių, ir oficialių skundų iš perkančiųjų organizacijų“, – sako D.Vedrickas.
Gamintojai: gedimų pasitaiko ne tik mums
CPO LT vadovas vardija pavyzdžius, kai Lietuvos gamintojų kompiuteriai sugesdavo. O šių atstovai atkerta, kad ir „Samsung“ telefonai susprogsta, ir „firminiai“ kompiuteriai kartais atšaukiami.
„Vasarį Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informavo, kad tarp „Nuklono“ kompiuterių yra nekokybiškų. Nors naudojo trumpai, vienam kompiuteriui iš karto nustatė kelis gedimus: optinis įrenginys užstrigdavo, gedo vaizdo plokštė ir maitinimo šaltinis“, – sako D.Vedrickas.
Jis pastebi, kad lietuvių surinkėjai „Nuklonas“, „Komparsa“ ir „Inida“ savo kompiuterius ženklina dviem prekės ženklais, pavyzdžiui, „AOC“ ir „Nuklonas“.
„Mes manome, kad dvigubo ženklinimo neturėtų būti, nes tampa neaišku, kas yra kompiuterio gamintojas ir kaip toks kompiuteris atitinka reikalavimą, kad visos pagrindinės kompiuterio dalys turi būti pagamintos vieno gamintojo arba jo sertifikuotos“, – sako D.Vedrickas ir akcentuoja, kad toks reikalavimas taikomas visiems – ir užsienio, ir Lietuvos tiekėjams.
Kitokios nuomonės laikosi kompiuterių surinkėjai.
„Pasitaiko broko, būna, kad gauni nekokybiškų komponentų partiją ir išleidi tris keturis šimtus kompiuterių, o tada dėl smulkių defektų lakstai po visą Lietuvą, kad ištaisytum. Tačiau visiems taip būna. Ir „Lenovo“ teko atšaukti „ThinkPad“ modelius, ir „Samsung“ turėjo baterijų problemų“, – sako „Nuklono“ atstovas.
Anot jo, joks užsienio gamintojas nepasiūlys tokio garantinio aptarnavimo, kokį siūlo įmonės Lietuvoje – jos esą kompiuterį gali pakeisti vos per pusantros dienos.
„Mes 24 metus gaminam tuos kompiuterius po kelis tūkstančius per metus, tiekiame į privatų sektorių, valstybinis sektorius nėra mūsų pagrindinė sritis, ir patys aptarnaujam kompiuterius. Tai jei gamintum nekokybišką daiktą, po to lakstytum po visą Lietuvą, kad jį aptarnautum. Tai kaip tik mes daug lankstesni, pas mus greitesnis garantinis aptarnavimas, viskas pagal ISO procedūras“, – mini ir „Komparsos“ atstovė.
Abu pašnekovai tikina, kad CPO LT pirkime iš Lietuvos gamintojų prašoma daugiau – užsienyje gamintiems kompiuteriams nereikėjo įrodinėti ženklinimo, taip pat nebuvo prašoma kompiuterių pristatyti.
„Lietuvos gamintojai, kurių buvo prašoma pateikti perteklinę informaciją, lyginant su užsienio gamintojais, kuriems šis reikalavimas nebuvo keliamas, atsidūrė blogesnėje padėtyje, kadangi patyrė papildomų išlaidų, nors anksčiau pateikė visus savo siūlytos produkcijos atitikimo įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino pajėgumus tinkamai vykdyti sutartis, o pasiūlytos prekės visiškai atitiko visus pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus“,– sako A.Petrošienė.
Kreipėsi į teismą
„Nuklono“ atstovas patvirtino, kad dėl CPO LT vykusio pirkimo bendrovė pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teisme.
„Jokios perkančiosios organizacijos sąlygose tokių reikalavimų nėra. Jei perka automobilį, nereikalauja, kad padangos, vairas, sėdynė ar dar kas nors būtų ženklinta tuo pačiu logotipu. Tai sprendžia gamintojas – pats pasirenka sau partnerius“, – sako A.Marteckas.
Jis aiškina, kad nėra kitos galimybės CPO LT apskųsti, tik kreiptis į teismą.
„Yra palikta įstatymų spraga – neskiriamas laikas pateikti pretenzijai ir nagrinėti pirkimo rezultatų. Dinaminėje pirkimų sistemoje įvykus konkursui ir paskelbiama galutinė eilė – iškart pasirašomos ir sutartys. Jei penktadienį vakare pusę devintos valandos po darbo jie praneša, kad mus atmeta, o kitą savaitę nunešu pretenziją, mums pasako, kad jau pasirašė sutartis pirmadienį ir pretenzijos nenagrinės. Tai kada man pateikti pretenziją, šeštadienį?“ – sako A.Marteckas.
Jis piktinasi, kad CPO gautas pretenzijas tiesiog atmeta kaip nepagrįstas ir jų nė nesvarsto.
CPO LT aiškina, kad laikosi Viešųjų pirkimų įstatymo, kuris numato, kad po preliminariųjų sutarčių pasirašymo pateiktų pretenzijų nagrinėti nebegalima.
„CPO LT technines specifikacijas derino su tiekėjais. Buvo paskelbtas naujas techninių specifikacijų projektas, tiekėjai teikė pasiūlymus, pastabas, beje, tarp jų buvo ir lietuvių kompiuterių tiekėjai. Į pastabas buvo atsižvelgta ir reikalavimai patikslinti, nes CPO LT pareiga parengti specifikaciją, pagal kurios reikalavimus galėtų varžytis visi tiekėjai“, – aiškina CPO LT vadovas D.Vedrickas.
Kainos gali augti?
CPO LT keičiami reikalavimai mažins konkurenciją, atitinkamai pirkimuose augs kainos ir bus siūlomi prastesnės kokybės gaminiai, įsitikinę Lietuvos kompiuterių surinkėjai.
„Viskas čia vyksta dėl to, kad perkančiosios organizacijos nori gauti didžiųjų gamintojų kompiuterius ir dėl to bando įvairiais būdais sąlygas aprašinėti. Tačiau jų būdai yra labai juokingi. Kuo daugiau sudaroma problemų ir kliūčių, tuo labiau lietuviškų produktų kokybė blogės. Turi suktis, galvoti, kaip čia ką pigiau padaryti ir įtilpti į sąlygas“, – piktinasi „Nuklono“ atstovas A.Marteckas ir patikina, kad išmetus Lietuvos gamintojus kainos neabejotinai augtų.
Pasak jo, CPO LT „nusirašo specifikacijas nuo „Lenovo“ ar „HP“, tuomet kitoms bendrovėms tenka prie jų prisitaikyti ir tai užtrunka 2–3 mėnesius.
„Galime mes mesti jėgas konstravimui, sertifikuoti. Galime ir pateikti monitorius, kurie nebūtų ženklinti AOC, o „Nuklono“ logotipu. Tačiau tam pritrūksta laiko – esame įspausti į rėmus. Darai taip, kad įtiktum, ir kažkurioj vietoj nukenčia kokybė. Čia, Lietuvoje, užuot stengęsi sukurti daugiau vertės, atiduodame ją kinams, sukuriame sąlygas, kad mums patiems būtų sunkiau gyventi ir gautume prastesnę kokybę“, – piktinosi A.Marteckas.
„Komparsos“ atstovė patikino, kad kompiuterių surinkėjų pelno maržos yra itin nedidelės – siekia nuo kelių iki dešimties procentų, priklausomai nuo produkto, todėl ir kompiuterių kainos būna mažiausios.
Tačiau CPO LT vadovas nesibaimina.
„Konkurencija turėtų didėti, nes atsirado daugiau pasirinkimo galimybių įsigyjant kompiuterius ir kompiuterinę įrangą. Jokių išskirtinių sąlygų nė vienam tiekėjui nėra. Perkančiosios organizacijos pagal savo poreikius, sprendžia, ar joms reikia vieno gamintojo pagamintų arba sertifikuotų kompiuterių, ar kompiuteriai gali būti ir surinkti ir iš skirtingų gamintojų dalių“, – sako CPO LT direktorius.
