Kainų skirtumus pirmadienį savo feisbuko įraše aprašė Mantas Dubauskas. Jis pasidalijo ir nuotrauka, kurioje matyti, kad lietuviškame prekybos tinkle „Magijos“ sūrelis kainuoja 59 centus, o latviškame – 45 centus.
Tuo metu „Baltijos“ vaniliniai ledai su šokoladiniu glaistu ir riešutais Lietuvoje kainuoja 2,49 euro, o Latvijoje – 1,69 euro.
M.Dubauskas 15min patikslino, kad sūrelio kainą Latvijoje užfiksavo „Citro“ prekybos tinklo parduotuvėje, ledų – Latvijos „Rimi“. Tuo metu lietuviškų produktų kainos pateiktos iš „Maximos“ tinklo parduotuvės.
„Ta pati „Baltija“ prie Baltijos. Ir jokios magijos dėl „Magijos“. Tik piečiau „Baltija“ brangesnė 47 procentais, „Magija“ – 31 procentu“, – feisbuke pirmadienį rašė jis.
„Baltijos“ ledus gamina „Unilever Lietuva ledų gamyba“. Jos vadovė Renata Kiršytė situaciją 15min komentavo lakoniškai.
„Mes esame tik gamykla, kainų nekontroliuojame. Mes produkcijos neplatiname, nevykdome distribucijos funkcijos“, – nurodė R.Kiršytė.
Atkreipus dėmesį, kad įmonė visgi galėtų pakomentuoti gamintojo pasiimamą pelno dalį, ji teigė, kad „kainodaros struktūros viešajai erdvei tikrai nepateiks“.
Komentaro 15min kreipėsi ir į „Magijos“ sūrelius gaminančią įmonę „Žemaitijos pienas“, tačiau jos atsakymo kol kas nesulaukėme. Gavę komentarą publikaciją papildysime.
Tuo metu „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas komentare 15min sakė, kad galutinė produkto kaina priklauso nuo labai įvairių veiksnių.
„Visų pirma, kainodara nustatoma individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos šalies rinką ir joje esančią konkurenciją. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kiekvienas prekybos tinklas turi skirtingus tiekėjus. Į kainodarą taip pat įeina ir kiti svarbūs faktoriai: logistikos, darbuotojų atlyginimo, energetinių resursų, parduotuvių nuomos ir kiti įvairūs kaštai“, – teigė M.Tilmantas.
Tinklo atstovas pridūrė, kad nuolat ieškoma galimybių pirkėjams pasiūlyti mažas kainas – kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad liepos 11 d. startavo kampanija „Mes verčiamės per galvą dėl mažų kainą“, nuo praėjusios savaitės tinkle atpiginta daugiau nei 100 prekių.
Ekspertai: už meilę vietinei produkcijai reikia susimokėti
Lietuviški produktai Latvijoje visada kainavo pigiau ir tai yra normalu, 15min komentavo Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus. Anot jo, žmonės daugelyje valstybių linkę pirkti vietinius bazinius maisto produktus, o tai suteikia gamintojams daugiau erdvės kelti kainą.
„Lenkijoje yra pilna tokių užrašų kaip „geras produktas, nes lenkiškas“, Austrijoje ant produktų užlipintos austriškos vėliavos. Vokiečiai linkę valgyti savo regiono produktus. Lygiai tas pats galioja ir lietuviams bei latviams. Lietuviai visada teikia prioritetą lietuviškiems maisto produktams, latviai – latviškiems. Jei lietuvių gamintojas nori išplėsti savo produktų pardavimus Latvijoje, jis tai gali padaryti vienu keliu – smukdydamas kainą“, – situaciją apžvelgė A.Bartkus.
Ekspertas pastebėjo, kad pieno produktų gamintojams būdingi nemaži antkainiai, todėl net ir parduodami užsienyje lietuvišką produktą pigiau nei Lietuvoje jie užsidirba.
„Bet neabsoliutinkime, ne visų gamintojų antkainiai yra dideli. Visgi tai, kad pienininkų antkainiai yra aukšti, buvo galima seniai įtarti, nes analogiškų jiems konkurencingų gaminių mes turime daug pigesnių“, – teigė ekonomistas.
Be to, anot A.Bartkaus, lietuvių racione, kaip ir latvių, pieno produktai sudaro ganėtinai didelę dalį.
„Mes daug valgome grietinės, varškės ir panašių dalykų. Tai leidžia gamintojams taikyti aukštesnius antkainius, ypač atsižvelgiant į tai, kad maisto patriotizmas veikia labai stipriai“, - teigė jis.
Su A.Bartkaus mintimis sutiko ir kainų stebėjimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
„Pagrindinė žinia – už meilę reikia mokėti. Jei mylite savo sūrelius ir ledus, mokėkite už juos daugiau. Moksliniais terminais kalbant, vietiniai gamintojai Lietuvoje yra investavę į rinką, vartotojus, reklamą, todėl dabar daugiau uždirba. Čia yra toks mokslinis teorinis paaiškinimas“, – teigė P.Čepkauskas.
Tuo metu Lietuvoje mėgstami prekės ženklai Latvijoje yra visiškai nepažįstami, todėl su vietos produktais privalo konkuruoti kaina.
„Tai rodo, kad Lietuvos gamintojai gamina niekam neįdomią ir neunikalią produkciją, kuri užsienyje gali konkuruoti tik kaina. Lietuvoje tai yra pripratimas, mėgstamas, žinomas prekės ženklas, todėl jis ir yra brangesnis“, – kalbėjo ekspertas.
Visgi jis pastebėjo, kad ilgai tai neturėtų tęstis, nes kainų skirtumai yra labai dideli ir juos matydami vartotojai lietuviškų gaminių gali imti pirkti mažiau.
Jam antrino ir A.Bartkus.
„Čia nėra etikos klausimas. Jie laikys tokius antkainius tol, kol žmonės pirks“, – sakė ekonomistas.
Tuo metu pridėtinės vertės mokestis maisto produktams Latvijoje yra toks pats kaip Lietuvoje ir siekia 21 proc. Sumažintas 5 proc. tarifas kaimynėje galioja tik vietinėms daržovėms ir vaisiams.
