„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuvių apsukrumas: kol gyventojų mažėjo, „biuletenių“ skaičius išaugo kone dvigubai

Per penkerius metus beveik du kartus ūgtelėjo išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Tokį įspūdingą kitimą fiksuoja „Sodra“. Jeigu 2010 m. Lietuvoje per metus buvo išduota kiek daugiau nei 400 tūkst. nedarbingumo lapelių, tai jau 2015 šis rodiklis viršijo 720 tūkst. Tačiau tvirtinti, kad lietuviai pradėjo dažniau sirgti, nederėtų. Tai galėjo lemti ne visada sąžiningi darbuotojai, susigundę didesnėmis ligos išmokomis.
Ligų sezonas
Ligų sezonas / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Kai kada ligos atvejų – net penkis kartus daugiau

Nuo 400 035 2010 m. iki 720 952 2015 m. išaugo ne tik išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius.

Per tą patį laikotarpį nuo 5,2 iki 7,2 dienos pailgėjo apmokėtų ligos dienų skaičius, tenkantis vienam apdraustam gyventojui.

Maža to, per penkerius metus beveik dvigubai dažniau pradėti išduoti ne tik nedarbingumo pažymėjimai.

„Sodra“ užfiksavo, kad vadinamųjų slaugos biuletenių, kurie suteikiami sergantį šeimos narį slaugantiems asmenims, 2015 m. buvo išduota daugiau nei dvigubai, lyginant su 2010 m. – nuo 61 635 iki 133 348.

Vis dėlto, didžiausi pokyčiai matomi ligos atvejų skaičių pagal amžiaus grupes lentelėje. Praėjusiais metais net 5,28 karto dažniau nedarbingumo lapeliai suteikti darbuotojams iki 30 m. amžiaus. Dar 2010 m. tokių atvejų skaičius šioje amžiaus grupėje siekė vos 30 890, o 2015 m. užkopė iki 163 131.

Serga, nes apsimoka?

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas kategoriškas. Anot jo, šiuo metu mūsų šalyje sirgti apsimoka, todėl keliagubai išaugę išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičiai jo nei kiek nestebina.

„Kažkada sirgti neapsimokėjo, žmonės net ir akivaizdžiai sirgdami būdavo darbo vietoje, nes nenorėdavo patirti finansinės žalos. Tuomet palaikėme poziciją, kad reikia rūpintis darbuotojais, jiems sergant didinti išmokas. Vis dėlto, negalėjome net įsivaizduoti, į ką visa tai pavirs“, – aiškino D.Arlauskas, kuris tikino, jog ši problema su kiekvienais metais darosi vis opesnė.

„Kreipėmės ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtų sugriežtintas nedarbingumo lapelių išdavimas, nes šiandien jie išduodami labai lengvai“, – teigė darbdavių atstovas.

„Vasarą dalis darbuotojų, ypač susijusių su sezoniniais darbais, įsigudrina susirgti, gauti nedarbingumo lapelius. Vienas direktorius sakė, kad matė vieną darbuotoją (turintį nedarbingumo pažymėjimą) ir atostogaujantį, ir dirbantį laukuose, bet tikrai ne sergantį. Labai lengvai ar per pažįstamus, ar už pinigus gaunami nedarbingumo lapeliai“, – apie sukčiavimo atvejus kalbėjo D.Arlauskas.

Priešingos nuomonės laikėsi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos valdybos pirmininkė Vida Augustinienė, kurią augantys išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičiai nustebino.

„Kaip tik žinau atvejų, kai žmonės skundžiasi dėl neišduodamų pažymėjimų. Problema, kad kai kas negauna“, – tikino V.Augustinienė.

„Neseniai teko susitikti su sergančiųjų diabetu vaikų tėvais. Jeigu vaikai iki aštuonerių metų šiaip suserga, tėvai jiems prižiūrėti gauna nedarbingumo lapelį. Tuo tarpu diabetu sergančių vaikų tėvai skundžiasi, kad kartais jiems nėra išduodamas reikalingas nedarbingumo lapelis ir jie priversti vaikus prižiūrėti savo atostogų sąskaita“, – kalbėjo V.Augustinienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs