„Kapitalbank“ neteko licencijos
Du lietuviško kapitalo valdomi bankai – „Kapitalbank“ ir „Zerich“ – pastarosiomis savaitėmis turi rimtų nemalonumų. Krinta reitingai, taikomi veiklos apribojimai, trumpinamas padalinių darbo laikas.
Pirmadienį „Kapital“ bankas priėjo bedugnės kraštą – Rusijos centrinis bankas dėl įstatymų pažeidimų bei kilus grėsmei, kad banko kreditoriai bei indėlininkai gali prarasti savo lėšas, atšaukė „Kapitalbank“ licenciją. Banko vadovybė nušalinta, paskirta laikinoji administracija.
Šių bankų akcininkų struktūroje mirga gerai žinomos lietuviškos pavardės, susijusios su bankininkyste, statybomis Viktoro Uspaskicho šeimai ir „vokelių“ skandalo paskandinta balsas.lt žiniasklaidos grupe.
Lietuviška investicija, žaibiška plėtra – ir problemos
Lietuvių valdomas Rusijos bankas „Kapitalbank“ pretendavo tapti sėkmės istorija – bent jau tokį paveikslą piešė žaibiška banko plėtra, kai nykštukinė Rostovo prie Dono finansų institucija per keletą metų išsiplėtė iki Maskvos ir Sankt Peterburgo. Tačiau dabar viskas keičiasi.
Dar pernai vasarą „Kapitalbank“ demonstravo spartų augimą. Prieš keletą metų Lietuvos investuotojų perimtas nedidelis Rostovo prie Dono bankas didino kapitalą, vieną po kito steigė naujus padalinius – iki pat Maskvos ir Sankt Peterburgo. Banko planuose buvo iškeltas įspūdingas tikslas – kasmet, iki 2017 m., atidaryti po 15 naujų padalinių.
„Kapitalbank“ sparčiai kopė Rusijos bankų reitinge – toli iki lyderių, bet ir toli nuo paskutiniųjų gretų, kuriose buvo iki ateinant naujiems savininkams. Ir čia pasipylė problemos.
Pernai vasarą „Kapitalbank“ apsiskelbė apie ketinimus bendradarbiauti su Sankt Peterburgo vertybinių popierių birža. Kaip skelbė Vakarų investuotojų valdomas verslo naujienų portalas dp.ru, birža čia pat pranešė, kad „nedalyvaus Rostovo „Kapitalbank“ projektuose“. Tačiau nesusipratimas su birža – smulkmė, palyginti su tuo, kas dedasi dabar.
Vasario 5 d. „Kapitalbank“ užgriuvo bėdos. Rusijos nacionalinė reitingų agentūra banko skolinimosi reitingą sumažino iki „B“ su neigiama perspektyva. „Bankas taip pat atjungtas nuo skubių elektroninių bankinių pavedimų sistemos, kas didina jo pažeidžiamumą reguliacinėms ir reputacinėms rizikoms“, – pranešė agentūra.
Tai labai blogas ženklas bankui. „Tai – įžanga į banko uždarymą ir licencijos atėmimą, bent jau taip galima vertinti reitingo sumažinimą ir operacijų apribojimą. Tai nebūtų išskirtinis įvykis dabartinėje Rusijos bankų sistemoje“, – 15min teigė savo pavardės neminėti prašęs ekonomistas.
Panašiai „Kapitalbank“ padėtį vertina ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
„Tai jau reiškia, kad investicijas pritraukti į tokį banką yra sudėtinga. Tiktai patys savininkai turbūt turi imtis priemonių, kad atstatytų banko patikimumo rodiklius“, – 15min teigė S.Kropas.
„Kapitalbank“ pastaruoju metu taip pat praneša apie trumpinamą padalinių darbo laiką, kas investuotojų forumuose Rusijoje pasėjo papildomo nerimo dėl banko finansinės būklės.
Nuogąstavimai išsipildė – pirmadienį „Kapitalbank“ neteko licencijos.
Seimo narys Rusijos atsikando
Pernai birželį dp.ru detaliai nagrinėjo „Kapitalbank“, kai šis apsiskelbė apie padalinio atidarymą Sankt Peterburge. Publikacijoje nurodyti du oficialūs „Kapitalbank“ partneriai – tai „Zerich Capital Management“ verslo grupė, apie kurią papasakosime šiek tiek vėliau, ir statybų kompanija „Bėkšta“.
Apie šią kompaniją 15min neseniai rašė. Ji pastatė Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho šeimos valdomą prekybos centrą „Vikonda“ Rybinsko mieste Rusijoje. Beje, nors „Vikondos“ valdybos pirmininkė Jolanta Uspaskich atsiriboja nuo projektų Rusijoje, „Bėkšta“ viešai skelbia koncerno vadovo Juozo Gaidamavičiaus pasirašytą padėką už statybas Rybinske.
„Bėkšta“ įmonių grupės struktūroje netrūksta ryšių tiek su Darbo partija, tiek su „Kapitalbank“.
V.Uspaskichui tapus Europos Parlamento nariu, jo vietą užėmė „darbietis“ Gintaras Tamošiūnas, buvęs aukštas Vilniaus savivaldybės valdininkas. „LinkedIn“ anketoje skelbiamais duomenimis, iki tapdamas Seimo nariu jis darbavosi statybų kompanijoje „Bėkšta“.
„Bėkštos“ akcininkas Vytautas Bėkšta 15min teigė, kad oficialių darbinių santykių jo verslas su G.Tamošiūnu neturėjo. „Kažkada gal ir konsultavo, kol nebuvo Seimo nariu. Mes esame pažįstami, draugai. Kažkada konsultavo kai kuriais klausimais. Bet aktyvios veiklos kompanijoje nevykdė“, – svarstė V.Bėkšta.
Panašiai savo ryšius su „Bėkšta“ nupasakoja ir Seimo narys G.Tamošiūnas.
„Aš dirbau Rusijoje – įmonėje, kuri vadinosi „Amicoat“. Internetinė parduotuvė, kuri užsiimdavo prekyba antivirusinėmis sistemomis. Su „Bėkšta“ esu turėjęs bendro. Visi lietuviai, kurie dirbo Rusijos rinkoje, bet kokiu atveju pažįstami yra, per ambasadą – ten buvo verslininkų klubas – mes bendraudavome. (...) Yra tekę man susitikti ir su pačiu V.Bėkšta, ir su „Kapitalbanko“ darbuotojais. Tokie tie darbiniai... Nežinau, ką vadinti darbiniais santykiais. Buvo keletas konsultacijų“, – teigė parlamentaras.
Nei „Bėkštos“, nei „Kapitalbanko“ valdyme politikas teigė niekada nedalyvavęs. Apie banko problemas jis taip pat teigia negirdėjęs.
Sykiu Seimo narys neslepia, kad patirtis Rusijoje jam paliko ne pačius geriausius prisiminimus. „Na, Rusija – nėra ko norėti. Rusija – tokia rinka, kur... nežinau. Labai gera reklama – „Umom Rosiju ne poniat“ („Protu Rusijos nesuprasi“, – rus.). Iš šalies atrodo, kad ten verslas labai gerai sekasi, bet ten šiek tiek padirbus – nesinori grįžti“, – atviravo G.Tamošiūnas.
Banko pinigai – akcininkų verslui?
Vienas statybų įmonės „Bėkšta“ vadovų – su Darbo partija sietos balsas.lt žiniasklaidos grupės akcininku žiniasklaidoje tituluotas Arūnas Miknius. Jis taip pat yra jau buvęs „Kapitalbank“ akcininkas.
Kitas „Kapitalbank“ akcininkas Vytautas Bėkšta – vienas iš statybos kompanijos „Bėkšta“ savininkų. Rusijos registro duomenimis, ribotos atsakomybės bendrovė „Bėkšta Construction“ turi du akcininkus: lietuviui V.Bėkštai priklauso kontrolinis akcijų paketas, o mažesniuoju disponuoja Rusijos verslininkas Antonas Gorochovas.
V.Bėkšta su partneriu valdo ir bendrovę „Bėkšta Management“. Jo partneris – Arūnas Miknius.
Kaip skelbė dp.ru, „Bėkšta“ pernai oficialiai patvirtino bendradarbiavimą su „Kapitalbank“. Koks tas bendradarbiavimas – nedetalizuota. Paklaustas, ar „Kapitalbank“ finansavo „Bėkštos“ projektus, banko ir statybų kompanijos akcininkas V.Bėkšta 15min patikino, esą šiuo metu „Kapitalbank“ lėšų „Bėkšta“ nėra pasiskolinusi.
„Kiek man žinoma – ne. Partneris [statybų kompanijai] tai gali būti bankas, bet kiek man žinoma – neturėtų dabar būti jokių ten finansavimų“, – kalbėjo V.Bėkšta.
Pasiteiravus, ar „Kapitalbank“ anksčiau finansavo jo verslą, pašnekovas buvo lakoniškas: „Gali būti.“
Akcininkų struktūroje – koncertų organizatoriai ir V.Romanovo imperijos žmogus
Viešai prieinamais duomenimis, V.Bėkšta šiuo metu valdo kiek daugiau nei 8 proc. „Kapitalbank“ akcijų. Jo partneris A.Miknius Rusijos žiniasklaidoje buvo pristatytas kaip lietuvių investicijos į „Kapitalbank“ iniciatorius.
Ką gi, panašu, kad iniciatoriui idėja nebėra patraukli. A.Miknius į „Kapitalbank“ įsiliejo 2011 m. pirmoje pusėje. 2011 m. kovą skelbtoje banko akcininkų struktūroje nurodyta, kad jis valdė kiek daugiau nei 5 proc. banko akcijų, o su partneriais Veronika Parnikova ir žinomu advokatu Linu Jaku taip pat valdė kitą Rusijos įmonę „Kliugasen“, kuriai priklausė didžiausias banko akcijų paketas – beveik 30 proc.
Iš „Kliugasen“ akcininkų struktūros A.Miknius greitai dingo. Tačiau jo dalis „Kapitalbank“ didėjo. Štai 2012 m. rugsėjį skelbtame akcininkų sąraše nurodyta, kad jam priklausė beveik 20 proc. banko akcijų. A.Miknius tada buvo vienu iš keturių didžiausių banko akcininkų, o „Kliugasen“ dalis susitraukė iki 5,44 proc. Tada tarp banko akcininkų buvo ir Vaidas Zdancevičius, Paulius Baltrėnas bei Giedrius Klimašauskas – buvę ir esami renginių organizatoriaus „Makroconcert“ vadovai. A.Miknius yra Lenkijoje registruotos „Makroconcert“ akcininkas.
Tarp „Kapitalbank“ akcininkų, per Lietuvos bendrovę „Nordic Real Estate“, buvo ir Andrius Fomenko. Asmuo tokiu pačiu vardu ir pavarde dabar nurodomas kaip statybų kompanijos „Bėkšta“ padalinio Monake vadovas. Jo „LinkedIn“ profilyje – įrašai apie ankstesnę karjerą „Makroconcert“ ir sėkmingai surengtą ne vienos užsienio žvaigždės koncertą.
Dar viena įdomi personalija – „Kapitalbank“ akcininkų sąrašuose mirgėjęs Darius Zakarauskas, šiuo metu besidarbuojantis „Avia Solutions Group“. Ši įmonė – dalis Gedimino Žiemelio, įtakingo „darbiečio“ Vidmanto Žiemelio sūnaus, verslo imperijos. Kaip savo „LinkedIn“ profilyje nurodo pats D.Zakarauskas, iki perėjimo į „Kapitalbank“ jis ėjo Vladimiro Romanovo kontroliuotos Bosnijos gamyklos „Birač“ vadovo pareigas.
2012 m. pabaigoje beveik 20 proc. „Kapitalbank“ akcijų įgijęs D.Zakarauskas iš banko akcininkų struktūros dingo 2014 m. liepą. Tada iš banko pasitraukė ir A.Miknius, kurio akcijų paketas nuo įspūdingo beveik 20 proc. kąsnio buvo susitraukęs iki 2 proc.
Čia atsirado du nauji akcininkai – Latvijos piliečiai Reinis Točelovskis ir Deividas Dregis, beveik lygiomis dalimis pasidaliję D.Zakarauskui tekusią banko akcijų dalį. Kaip pernai vasarą pastebėjo dp.ru, banko valdyboje atsirado net kelios latviškos pavardės, valdybos narių biografijose – darbas krizės metais žlugusiame Latvijos „Parex“ banke.
Lietuvoje registruota „Nordic Real Estate“ kurį laiką dar kontroliavo 19,9 proc. banko akcijų paketą, tačiau jos dalis pernai birželį sumažėjo perpus, o dar po poros mėnesių Lietuvos įmonė apskritai dingo iš akcininkų sąrašo. Ją pakeitė Latvijos bendrovė „MGM Baltic“. Banko nurodomais duomenimis, vienintelis šios įmonės akcininkas – Latvijos pilietis Mārtiņš Ruķeris.
Beje, įdomi detalė – vienu didžiausių „Kapitalbank“ akcininkų yra Sergejus Pudovkinas, 13,84 proc. banko akcijų valdantis per Kipre registruotą įmonę „Iroketa Holdings Limited“. Rusijos žiniasklaidoje skelbta, kad banko akcininkas S.Pudovkinas – tai garsus Rusijos popmuzikos prodiuseris, atstovaujantis tokioms žvaigždėms kaip „Vitas“, Glebas Matveičiukas ar Anastasija Makejeva.
S.Pudovkinas į „Kapitalbank“ atėjo kartu su A.Mikniumi. Dabar jis yra vienas nedaugelio akcininkų, atėjusių į banką kartu su „lietuviška“ investicija. 8,22 proc. akcijų paketu tebedisponuoja V.Bėkšta, o didžiausia dabartinė banko akcininkė – Lietuvoje registruota bendrovė „Sportas LTU“, kuriai priklauso 19,9 proc. akcijų.
Banko skelbiamais duomenimis, šios bendrovės akcininkai – Lietuvos piliečiai Valerijus Vorobjovas ir Egidijus Bujanauskas (per savo valdomą bendrovę „Fides LT“). Pastarasis, anot jo „LinkedIn“ profilio – IT administratorius G.Žiemielio imperijos įmonėje „Jet Maintenance Solutions“.
V.Bėkšta: aš – tik „miegantis“ akcininkas
Lietuvos bankų asociacijos vadovo S.Kropo teigimu, Rusijos bankininkystės sistemoje dažna praktika, kai bankas iš esmės tarnauja savininkų interesams. O sparti akcininkų kaita esą taip pat nekelia pasitikėjimo.
„Kas žino bankininkystę, tokie pasikeitimai [akcininkų struktūroje] neprideda pasitikėjimo tokiu banku. Žinot, Rusijoje yra daug bankų, kurie iš esmės aptarnauja tiktai jų akcininkus ir savininkus. Tokių yra ir Latvijoje, ir kitose Rytų Europos šalyse. Ten tokia kultūra yra: jeigu esi turtingas žmogus, privalai turėti savo banką. Tuo skiriasi bankininkystė Rytuose nuo vakarietiškos bankininkystės. Tos kultūros ir pas mus šiek tiek buvo: „Snoras“ ar Ūkio bankas“, – prisiminė S.Kropas.
15min konsultavęs ekonomistas, susipažinęs su „Kapitalbank“ akcininkų struktūra ir jos pokyčiais, neatmetė tikimybės, kad banko akcininkais tapę fiziniai asmenys realiai yra tik statytiniai ir patys nedisponuoja banko valdymui reikalingomis lėšomis.
„Ką ten veikia lietuviai, man sunku pasakyti. Su tuo regionu anksčiau buvo nemažai verslo ryšių, bet dėl sankcijų ir krizės galėjo sutrūkinėti. Neatmestina, kad dalis iš jų yra tik statytiniai, o pats bankas sėkmingai plovė pinigus“, – svarstė analitikas.
15min susisiekus su dabartiniu banko ir statybų kompanijos „Bėkšta“ akcininku V.Bėkšta, jis nuo pasvarstymų apie pinigų plovimą susilaikė.
„Nežinau. Negaliu jums to pakomentuoti“, – sakė verslininkas.
Žmonių su bankininkystės patirtimi „Kapitalbank“ akcininkų struktūroje beveik nebuvo. Išimtis – Arturas Feiferas, buvęs SEB banko valdybos narys, kurį laiką ėjęs „Kapitalbank“ direktorių tarybos pirmininko pareigas. Tačiau jis „Kapitalbank“ akcininkų gretose neužsibuvo. Pačioje 2011 m. pabaigoje 9,51 proc. akcijų įgijęs finansų ekspertas jau 2012 m. rugsėjį savo dalį banke sumažino iki 1,75 proc., o 2014 m. spalį paliko banką. Su A.Feiferu 15min susisiekti nepavyko.
Na, o banko akcininkų sąrašuose išliekantis V.Bėkšta teigė esąs menkai informuotas apie dabartinę „Kapitalbank“ padėtį.
„Aš esu „miegantis“ akcininkas. Aš nedalyvauju nei banko valdyme, nei veikloje. Tiesiog kažkada buvo investuoti pinigai ir laukiau grąžos. Bet kol kas, kaip suprantu, šiandien taip yra susiklosčiusi situacija rinkoje ir visoje Rusijoje“, – atsiduso verslininkas.
„Kapitalbank“ padėtis, anot jo, atspindi Rusijos bankų rinkos tendencijas. „Pasižiūrėkite bendrą statistiką. Apie 50 proc. bankų visoje Rusijoje atimtos licencijos. Įsivaizduokit – nuo 1000 bankų šiandien apie 400 bankų yra uždaryta“, – sakė V.Bėkšta.
Verslininkas teigė žinantis, kad bankas turi problemų. „Mane jau informavo, kad buvo prašoma dekapitalizuoti, kadangi situacija labai prasta rinkoje. Tai buvo atsisakyta. Yra vadovų komanda, kuri ir sprendžia“, – tęsė V.Bėkšta.
Paklaustas, ar neketina pasekti A.Mikniaus, A.Feifero ir kitų iš „Kapitalbank“ pasitraukusių lietuvių pėdomis, „Bėkštos“ akcininkas tiesaus atsakymo nepateikė.
„Akcininkai keičiasi, keitėsi situacija rinkoje. Mes turėjome tam tikrus kitus susitarimus: kad bus uždirbti pinigai, tam tikra grąža investuotiems pinigams. Pasikeitė rinkoje situacija ir, na, jūs patys puikiausiai viską žinote“, – sakė V.Bėkšta.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas S.Kropas taip pat pažymi, kad Rusijos bankų sistemai dabar yra ne patys geriausi laikai.
„Visa Rusijos bankų sistema yra labai sudėtingoje situacijoje. Iš vienos pusės, jie yra prisiėmę nemažas valiutines pozicijas, valiutinių paskolų yra išdavę. Didžiulis spaudimas imtis kažkokių veiksmų ir pagelbėti tiems klientams, kurie yra nemokūs. Visų bankų, ir pačių didžiausių, situacija yra nepavydėtina“, – konstatavo Bankų asociacijos prezidentas.
Bėda viena nevaikšto
O dabar – apie antrąjį banką. „Zerich“ bankas, sietas su „Bėkštos“ partnere „Zerich Capital Management“, taip pat turi rimtų problemų.
Vasario 9 d. reitingų agentūra RAEX „Zerich“ reitingą sumažino nuo „B+“ (nedidelis kreditingumas) iki „C++“ (labai žemas kreditingumas) su neigiama perspektyva.
Finansiniais banko pajėgumais agentūra taip pat abejoja. „Spaudimą banko reitingui sudaro didelis jo priklausomumas nuo fizinių asmenų lėšų, kaip finansavimo šaltinio“, – skelbė RAEX.
15min konsultavęs ekonomistas konstatuoja, kad tai labai liūdna prognozė bankui. Dar vienas reitingo kirpimas banką pastatytų ant žlugimo slenksčio. „C+ reitingas – jau visai netoli defolto“, – teigė jis.
Analogiškai „Zerich“ reitingą interpretuoja ir Lietuvos bankų asociacijos vadovas S.Kropas.
„Čia jau visiškai. Jau bankrotinis beveik reitingas, defoltinis jau beveik“, – konstatavo Bankų asociacijos prezidentas.
Galbūt reaguodamas į nukirptą reitingą, „Zerich“ pranešė apie didinamas indėlių palūkanas. Panašiai, prieš savo griūtį, Lietuvoje elgėsi Ūkio bankas. Staigus palūkanų padidinimas banki.ru forume apie „Zerich“ aptarinėjamas kaip desperacijos ženklas.
Nauji akcininkai – su mistišku palydovu ir „vokelių“ šešėliu
Ilgą laiką „Zerich“ turėjo tiesioginį ryšį su „Zerich Capital Management“ grupe, įvardijama kaip viena seniausių ir didžiausių investicinių kompanijų Rusijoje.
Keletą metų pagrindinis banko akcininkas Vladimiras Neferovas turėjo 80 proc. viršijantį akcijų paketą, o „Zerich Capital Management“ valdė smulkesnę akcijų dalį. Tačiau visai neseniai viskas apsivertė aukštyn kojom.
Dar pernai birželį V.Neferovas turėjo 88,91 proc. „Zerich“ banko akcijų, o „Zerich Cepital Management“ – 9,03 proc. Lapkričio 3 d. V.Neferovo akcijų dalis sumažėjo iki 27,6 proc., o jo akcijas išsidalijo devyni daug smulkesni akcininkai. Tarp jų – 9,79 proc. „Zerich“ banko savininku tapęs Darius Kavaliauskas, gyvenantis Airijoje, Dubline. Jis netgi paskirtas į banko direktorių tarybą.
Darius Kavaliauskas iš Dublino Lietuvoje jau buvo pagarsėjęs. 2013 m. sausį jis tapo bendrovės „Balsas.lt leidiniai“ savininku. Tai vyko tuo pačiu metu, kai su Darbo partija sieta žiniasklaidos grupė patyrė rimtų problemų, nes Marijus Gailius ir dar keli buvę grupės darbuotojai prabilo apie „vokeliuose“ mokėtas algas. Ar šis Darius Kavaliauskas – tas pats asmuo, 15min tiksliai nustatyti nepavyko. Airijos interneto puslapiuose ar telefonų sąrašuose žmogaus tokia pavarde taip pat nepavyko rasti.
Šiuo metu tarp „Zerich“ banko akcininkų nėra nei V.Neferovo, nei „Zerich Capital Management“ – banką valdo 15 fizinių asmenų, kurių akcijų paketai nesiekia 10 proc. Tarp jų – ir D.Kavaliauskas, ir buvęs „Kapitalbank“ direktorių tarybos vadovas, Latvijos pilietis Rolandas Klincis. Akcininkų sąraše yra ir dar vienas Latvijos pilietis – Aivaras Siliniekas.
Lietuvos bankų asociacijos vadovo S.Kropo teigimu, žaibiškas dviejų pagrindinių akcininkų pakeitimas būriu smulkesnių, menkai žinomų personažų, gali signalizuoti, kad buvę banko šeimininkai bėga nuo atsakomybės dėl bręstančio bankroto.
„Neatmestina tikimybė. Vienas iš būdų, aišku, nusikratyti tokiu būdu atsakomybės ir kažkam ją palikti“, – svarstė Bankų asociacijos prezidentas.
Statybų kompanijos „Bėkšta“ bei „Kapitalbank“ akcininkas V.Bėkšta 15min patikino apie „Zerich“ banką nieko nežinantis.
„Ne, aš pats – tikrai ne“, – sakė V.Bėkšta.
